Vienas vyriškis pasipiktino, kad jo kieme nuo pat ankstaus ryto iki vėlaus vakaro yra apšviestos sporto ir žaidimo aikštelės, nors tokiu metu žmonių net nėra ir tam netinkamas oras. Tai kurgi tas taupymas?
Vilniaus miesto savivaldybė atskleidė, kad tokių aikštelių yra 50 ir kiekvienos iš jų apšvietimas atsieina apie 100 eurų per mėnesį. Ji pabrėžė, kad mieste taikomi įvairūs taupymo būdai, prireikus bus koreguojamas ir aikštelių apšvietimas, bet kol kas to daryti neketinama.
O ekonomistė tokiam pasipiktinimui taip pat nepritaria: žmonėms reikia judėti, reikia aktyvaus laisvalaikio ir kartais reikia pasverti, kas svarbiau – sutaupyti energijos kaštus ir prarasti alternatyviuosius: mažinti fizinį aktyvumą, didinti nusikalstamumą, ar vis tik palikti taip, kaip yra.
Apšvietimo intensyvumas sumažintas perpus
Į tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis, pasipiktinęs tariamu Vilniaus savivaldybės taupumu.
Vyriškis pasiskundė, kad Minties gatvėje yra krepšinio, treniruoklių, vaikų žaidimo aikštelės, kur taupymas „negalioja“.
„Nors oras nelabai tinkamas žaidimams lauke, aikštelės apšviestos tik sutemus iki 22 val. (po 22 val. išjungia, nes buvo skundas dėl ramybės). Ryte, 7 val., vėl įjungia, nors žaisti pagal ramybės įstatymus galima nuo 8 val.“, – rašė vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybė papasakojo, kad „Žirmūnų trikampio“, kaip paprasčiau vadinamas šis projektas, sportinės infrastruktūros dalyje yra trys lauko sporto aikštelės su treniruokliais.
Savivaldybės atstovų teigimu, jas apšviečiantys šviestuvai įsijungia kartu su gatvių apšvietimu Žirmūnuose. Visose Vilniaus gatvėse, taupant elektros energiją ir mažinant išlaidas, jau kurį laiką vakarais apšvietimas įjungiamas 15 minučių vėliau, o rytais išjungiamas 20 minučių anksčiau, apšvietimo intensyvumas sumažintas 50 proc.
Jie priduria, kad sporto aikštynuose įrengti šviestuvai yra šiuolaikiški ir taupūs, o apšvietimas juose po 22 valandos išjungiamas.
„Kadangi šios trys projekto metu įrengtos aikštelės yra universalios ir tinkamos žaisti visus metus, tokia galimybė gyventojams yra paliekama. Visgi stebime faktinius orus ir jiems subjurus ar smarkiai atšalus – koreguosime apšvietimo laiką ir dar labiau mažinsime apšvietimo intensyvumą“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybė.
50 aikštelių po 100 eurų
Savivaldybės atstovai skaičiuoja, kad iš viso yra apšviesta 50 švietimo įstaigų aikštynų, daugelyje jų po pamokų ar vakarais vyksta reguliarūs neformalaus ugdymo užsiėmimai: „Jei dėl orų užsiėmimai bus perkelti į uždaras patalpas, o gyventojai aikštynais nesinaudos – apšvietimas bus mažinamas.“
Pasak jų, be minėtų 50 švietimo įstaigų aikštynų, apšviečiamos ir kitos sporto aikštelės, mokyklų stadionai. Apšvietimas juose yra suderintas pagal treniruočių grafikus, tačiau jis vėliausiai išjungiamas 22 valandą.
Pašnekovai atskleidžia, kad vasarą apšvietimo išlaidų nepatiria, o žiemą, kai dienos trumpiausios, vienos aikštelės apšvietimas per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų, priklausomai nuo šviestuvų skaičiaus. O tai yra maždaug 5 tūkst. eurų per mėnesį.
„Kol kas apšvietimo srityje daugiau pokyčių neplanuojame. Jei keistųsi situacija ir tektų dar labiau taupyti elektros energiją – svarstytume galimas alternatyvas“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Mažinant apšvietimą mažės fizinis aktyvumas
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė komentuodama situaciją atkreipė dėmesį, kad bandant daryti bendras išvadas iš vieno konkretaus atvejo atsiranda šališkumo ir susiejimo efektas:
„Šiuo atveju – kai apie bendrą taupymą bandome daryti išvadą iš vieno konkretaus pavyzdžio. Norėdami įvertinti elektros sąnaudas ar sutaupomus kaštus ribojant elektros tiekimą, turėtume įvertinti šviestuvų energetinį efektyvumą ir bendras elektros sąnaudas.
Kita vertus, kai vienam asmeniui oro sąlygos sportui atrodo netinkamos, kitam asmeniui jos gali būti tinkamos. Norint skatinti gyventojus judėti, būti lauke, sporto ar žaidimų aikštelės turėtų būti apšviestos.“
Ekonomistė pažymi, kad turėtume įvertinti alternatyviuosius kaštus: mažinant apšvietimą, tikėtina, mažėja ir gyventojų fizinis aktyvumas.
Šiuo atveju, jos teigimu, jeigu šviestuvai aikštynuose yra modernūs ir taupūs, didelių kaštų tai nekainuoja.
„Visgi, tam įvertinti reikėtų turėti daugiau duomenų“, – pridūrė G. Ilekytė.
Lietuvos situacija kitokia, todėl ir priemonės turi būti kitokios
Visgi nemažai šalių siekdamos taupyti priėmė drastiškesnius sprendimus: neapšviestos gatvės naktimis, vėsesnės viešos patalpos, mažiau apšildomi baseinai ir t.t.
Tačiau „Swedbank“ atstovė įsitikinusi, jog kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, nusprendė imtis šių priemonių bijodamos, kad ekonomika susidurs su energijos ribojimais t.y. energijos paklausa viršys pasiūlą.
Ekonomistės teigimu, dėl didelės priklausomybės nuo rusiškos energijos išteklių ir per mažų galimybių energija apsirūpinti kitais kanalais, šios šalys buvo priverstos imtis tokių priemonių.
„Lietuvos atveju susidurti su energijos ribojimais negresia, tad šių ribojimų yra imamasi labiau dėl kainų šoko. Dalis valstybinių ir privačių šalies įmonių jau paskelbė apie panašius ribojimus. To reikia ne tik dėl išaugusių energijos kainų, bet ir dėl Europos Sąjungos bendro susitarimo mažinti energijos suvartojimą šalių lygmeniu“, – kalbėjo G. Ilekytė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad taupymas šiuo atveju yra tik trumpalaikis sprendimas.
Ji įvardija, kad visgi mažinant ar ribojant apšvietimą kyla didesnė rizika įvykti nelaimingiems atsitikimams, gali išaugti ir nusikalstamumo lygis, tad taupymas turi alternatyviųjų kaštų.
„Taigi, tai nėra geriausia išeitis ilgesniuoju laikotarpiu. Čia turime ieškoti ilgalaikių sprendimų: šviestuvų atnaujinimas moderniais ir efektyviais, pastatų renovacija, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir netgi švietimas.
Gyventojai, pripratę prie žemų energijos kainų, dažnai pamiršta arba kartais net nežino būdų, kurie leistų jiems suvartoti mažiau elektros energijos“, – savo įžvalgomis pasidalino ekonomistė.
