Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kaniterapija padeda atsipalaiduoti, nuramina ir nuteikia pozityviai.
„Priimti specialistus su terapiniais šunimis į Vilniaus oro uostą kilo stebint gerąją užsienio šalių praktiką. Specialiai išmokyti šunys oro uostuose padeda atsipalaiduoti keleiviams, kurie nerimauja prieš skrydį. Italijoje Milano oro uoste, taip pat Krokuvoje neseniai sėkmingai įgyvendinti panašūs projektai, tad ir mes nusprendėme atlikti pilotinį projektą.
Į svečius pasisiūlė atvykti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profesionalios kaniterapijos tarnybos specialistus su augintiniais. Gyvūnai sulaukė labai daug dėmesio ir šiltų žodžių – puikiai atliko savo misiją dovanodami keleiviams puikią patirtį“, – sakė Beatričė Skardžė, Lietuvos oro uostų komunikacijos ir tvarumo projektų vadovė.
Į naująją iniciatyvą Vilniaus oro uoste aktyviai įsitraukė dobermanų veislės šuo Argas ir jo draugas Loja – specialius egzaminus išlaikę keturkojai. Bendrauti su keleiviais augintiniams padėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesionalios kaniterapijos tarnybos darbuotoja Miglė Zuokaitė ir LSMU profesionalios kaniterapijos asistentas Mindaugas Sėjūnas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad per kaniterapijos laiką žmonių organizme išsiskiria oksitocinas – vienas iš laimės hormonų. Dėl to pagerėja nuotaika, atslūgsta įtampa. Būtent toks buvo Argo ir Lojos efektas Vilniaus oro uoste. Jų apsilankymas iš pradžių pakėlė nuotaiką darbuotojams, o tada šypsenų ėmė daugėti ir keleivių veiduose. Daug žmonių tiesė rankas, kalbino, norėjo nusifotografuoti su šunimis. Nemažai keliautojų pripažino, kad apie kaniterapiją girdi pirmą kartą, o iki šiol galvojo, jog šunys oro uostuose gali būti pasitelkti tik keleivių ir bagažo patikrai“, – įspūdžiais dalijosi M. Sėjūnas.
Padės suvaldyti nerimą ir stresą prieš skrydį
Lietuvos oro uostai kol kas tik testuoja galimybes bendradarbiauti su kaniterapijos specialistais ir šalies oro uostuose pritaikyti terapinių šunų apsilankymus. Pasak B. Skardžės, keleivių patirties gerinimas yra bendros įmonės strategijos dalis, o tvarumo strategija atveria galimybių keleivių emocinę patirtį pagerinti netikėtais ir įdomiais būdais.
Nerimas arba stresas prieš skrydį, kartais tampantis ir rimta baime, mokslininkams yra seniai žinomas reiškinys. Jau kone 40 metų tyrėjai bando išsiaiškinti, kodėl prieš skrydį orlaiviu pasikeičia dalies žmonių būsena ir suprastėja savijauta. Taip pat ieškoma atsakymų, kaip padėti keleiviams suvaldyti neigiamus pojūčius ir emocijas. Nustatyta, kad suaktyvėjusį nerimą prieš kelionę gali jausti daugiau negu trečdalis asmenų, o keli procentai – 2–5 proc. – asmenų patiria baimę, kuri priskiriama klinikinei fobijai.
Pastebėjus, kad bendravimas su šunimis sumažina keleivių nerimą, mokslininkai kaniterapijos praktiką ėmė vis dažniau taikyti ir oro uostuose. Pasaulyje keleiviai pripažino teigiamą terapijos poveikį emocinei būsenai – žaidžiant su šunimi ir jį glostant atsipalaiduojama, atsikratoma neigiamų minčių, pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis. Ne veltui kaniterapija yra taikoma ir kitose srityse, pavyzdžiui, siekiant suvaldyti nerimą per vizitą odontologo kabinete, prieš egzaminus ir kitais atvejais.
