„Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus. Lietuva – vis dar pigios darbo jėgos šalis, tad maždaug 4 iš 10 dirbančiųjų tenka gyventi nuo algos iki algos. O neseniai paskelbta statistika patvirtina, kad maždaug 8 proc. dirbančių žmonių skursta“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Ji primena, kad lietuviški atlyginimai europiniame kontekste vis dar „nepateisinamai maži, jei lyginsime su tuo, kokie yra įmonių pelnai“.
„Apmaudu, kad dalis šalies darbdavių nelinkę investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, nenoriai kelia algas ir dažniausiai eina paprasčiausiu keliu – nekvalifikuotiems darbams atlikti samdo darbuotojus už mažiausią įmanomą atlyginimą. Čia pat dėkoju tiems darbdaviams, kurie į savo darbuotojus žvelgia kaip į lygiaverčius partnerius: juos ugdo, skatina ir, žinoma, dalinasi pelnu. Tokių sąmoningų darbdavių daugėja“, – pažymi LSDP lyderė.
V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad labai svarbus darbuotojų savigynos įrankis yra kolektyvinė sutartis.
„Tokių sutarčių Lietuvoje vis daugėja, bet jos dar nėra tokios populiarios, kaip kitose Europos valstybėse. Iki Skandinavijos šalių rodiklių dar toli. Mūsų valstybė turėtų būti suinteresuota skatinti ir remti socialiai atsakingus darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais. Tarkime, suteikdama prioritetą viešuosiuose pirkimuose įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys“, – siūlo ji.
Primename, kad Gegužės 1-oji yra minima daugelyje šalių ir skirta paskatinti darbuotojų solidarumą. Šios dienos ištakos siekia 1886 m., kai gegužės 1 d. Čikagoje prasidėjęs darbininkų streikas dėl 8 valandų darbo dienos vėliau policijos buvo žiauriai numalšintas. Šiai dienai atminti po kelerių metų gegužės 1-oji ir buvo formaliai paskelbta viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.
Profesinės sąjungos Tarptautinę darbo dieną Lietuvoje kviečia paminėti eitynėmis Laisvės alėjoje, Kaune, su šūkiu „Turime teisę atsikvėpti!“ ir taip atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Darbo dienos proga – profsąjungų eitynės Kauno centre
Pažymint Tarptautinė darbo dieną pirmadienį Kaune vyks profesinių sąjungų organizuojamos eitynės.
Organizatorių teigimu, dalyviai pajudės nuo laikinosios sostinės soboro. Eisena bus siekiama atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, bus pažymima, jog Lietuvoje dalis darbdavių negarantuoja įstatymais numatytų darbuotojų teisių, taip pat bus paliesta auganti nuovargio ir perdegimo problema.
Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.
Tuometinis prezidentas argumentavo, jog gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietine okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.
Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, jog ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.