„Teltonikos“ klausimas „Via Lietuva“ fone yra visiškai nereikšmingas ir jau išspręstas. Ką sakiau penktadienį – mes atėjome jau su sprendimais ir šiandien neišeiname su namų darbais. Mes atėjome su dviem sprendimais, pasikalbėjome su pačia įmone ir priėmėme sprendimą pakeisti teisės aktus – būtent tame, kad tokie tinklai galėtų eiti kelio juostoje“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė M. Švaikauskas.
Anot jo, praėjusį penktadienį teisės aktų pakeitimo sąlygos aptartos su Susisiekimo ministerija, o paskutinis žingsnis priklauso nuo ministerijų – aplinkos ir susisiekimo ministrų parašų ant įstatymų pakeitimų.
„Mūsų kompetencijos klausimas bus uždarytas“, – pabrėžė M. Švaikauskas.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, iki šiol dėl teisės aktų keitimų nesutarta, nes tik pirmadienį susitikime „Teltonika“ įgarsino norą komunikacijas tiesti kelio zonoje.
„Buvo du siūlymai įmonei iš mūsų pateikti – ar teisti tinklus kelio zonoje, ar tiesti tinklus kelio apsaugos zonoje. Įmonė pageidavo vis dėlto neperprojektuoti ir palikti tinklus ten, kur jie yra – kelio zonoje, todėl pasirinkome sprendimą keisti teisės aktus“, – sakė M. Švaikauskas.
Pasak jo, „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta į projekto derinimą ir yra atsakinga tik už 1,5 kilometrų kelio zonos pakeitimus.
„Mano atsakomybės zona yra vienas kilometras šitų tiltų, ne šeši, ne dar, kaip buvo įvardinta, yra vienas kilometras, kurį „Teltonika“ suprojektavo kelio zonoje. (...) Todėl mes tą klausimą paėmėme ir išsprendėme. (...) Visi kiti tinklai priklauso turbūt savivaldybei“, – nurodė jis.
Kelia klausimus dėl finansavimo
Pasak M. Švaikausko, valstybė turi nustatyti aiškias valstybės ir įmonių atsakomybių ribas dėl energetinių timlų projektų finansavimo.
„Mes esame atsakingi už Lietuvos kelius, jų vystymą ir priežiūrą. Mūsų pokyčių plane mes ir patys pasakėme idėją atverti visus kelius infrastruktūrai, tačiau turime nustatyti aiškias metodikas ir atsakomybes, kad valstybe neturėtų po to susimokėti už tinklų iškėlimą, neturėtų susimokėti už jų priežiūrą, kas iki šiol buvo“, – pabrėžė „Via Lietuva vadovas“.
Anot jo, komunikacijų infrastruktūrą iš komercinių lėšų finansuoti turėtų pačios energetikos įmonės.
„Valstybė iš Kelių fondo neturėtų mokėti ir paskui gerinti energetinės infrastruktūros. (...) Tai yra jų tinklai kelio sklype, tuo labiau, kai dabar mes neturime lėšų kelių remontui, neturėtume mokėti dar ir už energetinius projektus“, – pridūrė M. Švaikauskas.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti. Pirmadienį verslininkas sakė besitikintis, kad iki 2032 m. projektą pavyks užbaigti.
