Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų.
Tai prognozuoja transporto verslo ekspertai, vertinantys Finansų ministerijos siūlymus didinti akcizus degalams Lietuvoje nuo 2023 metų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad planuojami didinti akcizai degalams neigiamai paveiktų transporto sektorių, kuris pastaruoju metu patiria vis daugiau iššūkių.
„Bet kokie mokesčių didėjimai visuomet neigiamai paveikia ir verslą, ir žmones – galutinius vartotojus, kurie pilasi kurą į automobilius, apsiperka parduotuvėse, kur įsigyja maistą, būtinas buities prekes, avalynę, rūbus. Brangiau kainuoti gali ir pasibuvimas kavinėse, paslaugos pramogų erdvėse, automobiliai ir jų dalys. Šių paslaugų kainos priklauso ir nuo logistikos grandinių įkainių, kurie augs dėl kylančių akcizų ir nuvažiuojamų kilometrų, kol pasiekia Lietuvą“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, nepaisant to, kad didėja atlyginimai ir palaipsniui didinama minimali mėnesio alga (MMA), tai neatsvers augančių būtinųjų poreikių išlaidų, kurios patiriamos kasdien. Darbdaviai moka ir toliau mokės didesnius mokesčius valstybės biudžetui, kad galėtų sumokėti daugiau darbuotojams.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, augančios išlaidos labiausiai palies vidaus rinkoje dirbančius vežėjus, vidutines, mažąsias ir smulkiąsias įmones, keleivinį transportą, kurie ne visada turi galimybę degalus ir prekes bei paslaugas įsigyti svetur.
„Tad natūralu, kad esant tokiai situacijai gali kilti vidaus pervežimų paslaugų kainos, kurios brangins ir pervežamas vietinių gamintojų, ūkininkų prekes, nes klientai už pristatymą mokės daugiau. Brangs ir viešojo transporto paslaugos – ypač tai pajus gyventojai, kai reikės mokėti daugiau už tarpmiestinius ir vietinius autobusų bilietus. Nereikėtų pamiršti ir taksi bei pavežėjų paslaugų, kurių kainos irgi priklauso nuo patiriamų kuro sąnaudų“, – sako V. Bučinskas.
Pasak jo, tikėtina, kad tarptautinius krovinių pervežimus atliekančios įmonės degalus vis dažniau pils ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyje, per kurias vyksta ir kuriose mokestinė aplinka bei kainos mažiau kandžiojasi nei Lietuvoje.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad nuo 2022 m. Lietuvoje didėja ir kelių mokestis – jis kai kurioms transporto priemonėms išaugs net 20 kartų, o tai irgi brangins paslaugas ir prekes.
Blogiausias scenarijus – dėl bankrotų gali mažėti įmonių, ypač mažųjų, smulkiųjų, vidutinių, taip pat keleivių pervežėjų, jei jiems auganti mokestinė našta taps nepakeliama ir neturės finansinių išteklių veiklų perkelti svetur, į kaimynines šalis.
Tokios tendencijos stebimos ir dabar. Pavyzdžiui, 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357, t. y. nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo
smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkių transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584.
Taip pat prognozuojama, kad vis daugiau transporto įmonių, kurios dar turi galimybių tai padaryti, veiklas arba padalinius perkels svetur, norėdamos pabėgti nuo bankrotų, ir kursis ten, kur verslui palankesnės sąlygos. Tai reiškia, kad mokesčius valstybė turės surinkti iš Lietuvoje likusių žmonių ir verslų, kuriuos, tikėtina, vėl didins.
