Ūkio ministerija praėjusių metų gruodžio 31 d. Vyriausybei pateikė pasiūlymą ir rekomendacijas dėl nuoseklaus ir koordinuoto priežiūros institucijų veiklos optimizavimo ir konsolidavimo.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 68 verslą prižiūrinčios institucijos, kurios yra pavaldžios atskiroms ministerijoms. LVK duomenimis, tokių institucijų yra daugiau – 138.
Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, pagal dabartinį modelį veikiančios verslą prižiūrinčios institucijos apsunkina verslininkų darbą: „Įvairių inspekcijų baimė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nedrįsta kurti savo verslų. Tarkime, Darbo inspekcija išleido klausimyną įmonėms, į kurio visus klausimus tinkamai atsakyti norinčios bendrovės privalės samdyti brangius konsultantus. Dabar egzistuojanti tvarka yra ydinga, o kartais joje galima įžvelgti net tam tikrų užslėptų korupcijos požymių“.
Daugiausia verslą prižiūrinčių įstaigų kontroliuoja Aplinkos ministerija – net 9, Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijos – po 8, Ūkio ministerija – 6, Susisiekimo, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – po 4, Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos valdo po 3 institucijas, Teisingumo ir Energetikos ministerijos kontroliuoja po 1 instituciją. Likusios įstaigos yra pavaldžios tiesiogiai Seimui ir Vyriausybei.
Ūkio ministerijos duomenimis, kiekvienais metais verslą kontroliuojančios įstaigos atlieka per 260 tūkst. patikrinimų, tai yra daugiau kaip po vieną kiekvienam ūkio subjektui. Ministerijos atstovė Milda Kaupelienė įsitikinusi, kad toks patikrinimų kiekis yra per didelis, o tikrinimų tvarka ir dažnumas turi būti keičiami.
Pasak M. Kaupelienės, dabartinis patikrinimų skaičius yra susijęs ir su informacijos trūkumu. Šiuo metu tik 13 įstaigų turi vienodą konsultavimo telefonu sistemą. 2006 m. pirmoji tokią sistemą pradėjo naudoti Valstybinė mokesčių inspekcija, siekiama, kad po reformos tokias sistemas naudotų visos įstaigos.
Didelis dėmesys bus skiriamas naujų verslų kontrolės reguliavimui. Numatoma skirti papildomas lėšas šių verslų konsultavimui bei metodinių leidinių rengimui. Bus siekiama, kad pirmaisiais verslo veiklos metais už pažeidimus nebūtų taikomos poveikio priemonės, o tik apsiribojima žodiniu įspėjimu bei nustatomas laiko terminas per kurį turės būti ištaisyti pažeidimai.
Verslo atstovai atkreipė dėmesį ir į dažną įstatyminės bazės kaitą. Ūkio ministerijos atstovė informavo, jog šiuo metu pradedama taikyti „dviejų datų“ sistema. Verslą reguliuojantys įstatymai įsigalios nuo gegužės arba lapkričio. Siekiama, kad verslas turėtų pakankamai laiko susipažinti su įstatymais ir pasiruošti tinkamam jų įgyvendinimui.
Kaip teigė reformos autoriai, dabar naudojami inspektorių vertinimo kriterijai turi būti keičiami. Pagal dabar galiojančią tvarką, inspektoriai vertinami pagal tai, kiek pažeidimų randa įmonėse per metus. Lietuvos verslo konfederacijos atstovų teigimu, tokia praktika yra žalinga, kadangi atveria kelią piktnaudžiavimui.
M. Kaupelienė pripažino, kad ši problema yra aktuali, o vienas jos sprendimo būdų – mažareikšmių pažeidimų nuobaudų pakeitimas žodiniu įspėjimu. Ministerijos atstovės manymu, kiekviena situacija gali būti vertinama skirtingai, todėl būtina, kad inspektorius į situaciją žiūrėtų lanksčiai.
Verslininkai tikino, kad įstatyminė bazė yra paini ir inspektoriai turi turėti aiškią sistemą, pagal kurią yra vertinama įmonės veikla. Pasak M. Kaupelienės, šiuo metu kuriami klausimynai inspektoriams užtikrins, kad vertinimas bus vienodas ir įmonės tiksliai žinos, kokius reikalavimus turi atitikti.
Tačiau valdžios atstovai įžvelgia ir teigiamų pokyčių. Anot viceministro K.Trečioko, atliktos apklausos rodo, kad verslas vis labiau pasitiki prižiūrinčiomis įstaigomis. 2012 metais teigiamai tokių įstaigų veiklą vertino 62 proc., o 2013-aisais – 67 proc. verslo subjektų. Nepaisant to, reforma yra būtina.
Po pertvarkos ūkio subjektų priežiūrą vykdančios įstaigos turės taikyti rizikos vertinimo sistemas, kurios leis priežiūros veiksmus bei patikrinimus atlikti skaidriai ir tuo pačiu užtikrinti, kad būtų pašalinti didžiausi ir pavojingiausi nusižengimai, o kartu bus išvengta bereikalingų įmonių patikrų.
LVK atstovai kviečiami į specialią darbo grupę, kuri iki š.m. liepos 1 d. turės nuspręsti, kiek Lietuvai reikia verslą prižiūrinčių įstaigų ir kokie pakeitimai bus daromi jų veikloje.
