Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.
Briuselis sieks, kad kiekio nustatymo ir prekybos schemos, kuri bus pristatyta kaip „Fit for 55“ klimato politikos paketo dalis, reformacija paspartins išmetamųjų teršalų mažinimą, paskatins įmones investuoti į švarias technologijas ir padės ES pasiekti savo ambicingus klimato tikslus.
Tai didelė rizika.
Pirmą kartą įdiegta 2005-aisiais, anglies dioksido kiekio ribojimo ir prekybos sistema, kuri apriboja daugiau nei 10 000 elektrinių ir gamyklų išmetamų teršalų kiekį ir priverčia jas mokėti už teršimą, greitai susidūrė su problemomis. Pigūs leidimai ir pernelyg dosni išmetamųjų teršalų viršutinė riba po 2008 m. finansų krizės reiškė, kad daugelis įmonių nebuvo pakankamai nukentėjusios, kad pakeistų savo elgesį. Kai Briuselis stengėsi tai išspręsti, šalys ir įmonės ėjo savo keliu, mažindamos rinkos efektyvumą.
Europos Komisijos reformos pasiūlymu siekiama išplėsti schemą, kuri šiuo metu apima apie 40 proc. išmetamųjų teršalų. Tai brangintų teršimą dideliems Europos pramonės sluoksniams – nuo plieno ir cemento iki jėgainių ir transporto – ir padėtų blokui pasiekti savo 2030 m. aukščiausią tikslą – sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 procentais ir pasiekti nulį 2050-aisiais.
„Žmonės prarado pasitikėjimą ETS, nes ji neveikė. Dabar ji veikia, – sakė didžiausios Europos Parlamento frakcijos Europos liaudies partijos atstovas spaudai aplinkos klausimais, Vokietijos europarlamentaras Peteris Liese. – Aš kovojau už daugybę įstatymų [bet] žingsnis iki sumažinimo 55 procentais yra toks didžiulis, kad mes negalime to padaryti [vien] reguliuodami. Mes tikrai turime investuoti į rinką.“
Šiuo pasiūlymu bus siekiama dar labiau sumažinti bendrą leidimų skaičių, pritaikyti sistemą naujoms ekonomikos dalims, pavyzdžiui, jūrų laivybai, ir nustatyti griežtesnes sąlygas aviacijai, teigiama projekte. Atskira „gretima“ prekybos sistema padidintų anglies dioksido kainą šildymui ir kelių transporto degalams.
„Viskas aišku – turime pasiekti savo klimato tikslus, – pasiūlymo išvakarėse Vokietijos dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“ sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. – Jei ne per apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tai kitu būdu, kas reiškia daugiau reguliavimo, daugiau standartų, daugiau tarpinių žingsnių ir daugiau mokesčių. Tokiu atveju man labiau patinka sistema, kuri investuoja į rinką. Tai palieka pramonei ir ekonomikai daugiau erdvės būti kūrybingiems ir rasti savo sprendimus.“
ES pastangos atkurti anglies dioksido rinką atsiranda dėl kainų augimo ir dėl ankstesnių reformų pastangų bei griežtesnių klimato teisės aktų spaudimo. Analitikai teigia, kad iki šio dešimtmečio pabaigos kaina už išmetamos anglies toną kaina gali pakilti nuo 50 iki 100 eurų. Reformuota sistema turėtų tapti pelningesniu pajamų šaltiniu ES šalims ir, galbūt, Komisijai.
„Schema įžengia į naują erą ir nebėra persekiojama praeities vaiduoklių“, – sakė Ingvild Sørhus, pagrindinė „Refinitiv“ anglies analitikė.
„Įrodyta, kad dėl aukštos CO2 kainos iš tikrųjų sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis“, – pridūrė ji ir privertė įmones suvokti, kad jos turi „suplanuoti, kaip ateityje įsitvirtinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų srityje“.
Laukia problemos
Vis dėlto Briuselio rinkos entuziazmas turi skeptikų.
Komisijos planai išplėsti išmetamųjų teršalų prekybos apimtį statybos ir kelių transporto sektoriuose sukėlė pasipiktinimą, laikinai vienydami Lenkijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo politikus, taip pat nevyriausybines organizacijas ir vartotojų grupes dėl nerimo, kad reforma pakels kainas vartotojams ir labiausiai nukentės vargingesni namų ūkiai.
„Išlieka rizika, kad tai nesąžininga“, – sakė Dimitri Vergne, tvarumo lyderis vartotojų grupėje BEUC. Pasak jo, Briuselis turėtų „imtis konkrečiam sektoriui skirtų priemonių“, tokių kaip griežtesni automobilių gamintojų išmetamo CO2 kiekio reikalavimai, griežtesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai arba ambicinga atnaujinimo strategija.
Kiti kampanijos dalyviai nerimauja, kad reformą apeis kai kurie pagrindiniai bloko teršėjai, pavyzdžiui, plieno, cemento ir chemijos pramonė, ir jie toliau gaus nemokamus leidimus.
„Esmė yra tai, kas moka už anglies taršą Europos anglies dioksido rinkoje“, – sakė „Carbon Market Watch“ politikos direktorius Sam Van den plas.
Komisija tvirtina, kad daugiau nei dešimties tarpusavyje susijusių politikos pasiūlymų derinys – nuo anglies dioksido sienos mokesčio iki ekologiškų standartų ir energijos vartojimo efektyvumo taisyklių – padės paskirstyti išlaidas ir apsaugoti pažeidžiamiausias grupes nuo kylančių kainų.
Bet tai tik pasiūlymai. Didžiausias klausimas bus, ar Briuselio anglies dioksido rinkos planas išliks po politinių derybų su ES šalimis ir Parlamentu.
Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas Basas Eickhoutas nerimauja dėl to, kad Komisijos sutelktas dėmesys į anglies dioksido rinką panaikina spaudimą sostinėms, kurios atsargiai įgyvendina daug kainuojančius ir galbūt nepopuliarius nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus.
„Yra įvairiausių priežasčių, kodėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra tokia svarbi priemonė Europos Komisijai, tačiau ji gali privesti prie pasitenkinimo nacionalinio kapitalo lygiu, – sakė jis ir pridūrė, kad pastarieji laimėjimai plečiant švarios energijos naudojimą buvo daugiausia nulemti kitų veiksnių, įskaitant atsinaujinančios energijos tikslus. – Galų gale mes nepasieksime neutralumo klimato atžvilgiu, jei valstybės narės nebus visiškai patenkintos šia strategija.“
