„Viskas priklausys nuo tų skaičių, kurie suguls patikslintame biudžeto projekte. Jei kalbame apie dabar pateiktą biudžetą, aš manau, kad daugiau yra rizikų, jog tas deficitas bus didesnis nei bazinis 5 proc. variantas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, dabartiniame biudžeto projekte nėra įtrauktos išlaidos, kurios kitąmet potencialiai galėtų būti skirtos kovai su koronaviruso pandemija, taip pat neaiškumų kyla ir dėl planuojamų gauti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšų.
„Įvertinus visas galimas rizikas ir jei jos pilnai realizuotųsi, jei kovai su pandemija kitąmet būtų skirta tiek pat lėšų kiek šiemet, prasčiausiu scenarijumi valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis iki 2 procentinių punktų (7 proc. BVP BNS)", – teigė V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad tiek šiemet planuojamas didesnis kaip 8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tiek kitų metų deficito dydžiai neturėtų stebinti, nes juos lėmė objektyvios kovos su koronaviruso pandemija priemonės.
„Lietuvos ekonomikos susitraukimo dydis šiemet bus vienas geresnių ES, bet biudžeto deficitas bus vienas didesnių. Kitais metais 5-7 proc. deficitas taip pat neturėtų stebinti (...) Deficito didėjimas šiais ir kitais metais yra natūralus reiškinys, nes reikia reaguoti į susidariusią situaciją ir vykdyti anticiklinę politiką, bet reikia ir išėjimo strategijos“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
„Išėjimo strategija, skolos mažinimo strategija vidutiniu laikotarpiu bus iš tiesų labai svarbus faktorius“, – pridūrė jis.
Pasak jo, nuo valstybės skolos, kurios santykis su BVP bus didžiausias Lietuvos istorijoje, mažinimo strategijos vidutiniu laikotarpiu priklausus ir skolinimosi kaina bei valstybės skolos aptarnavimo išlaidos.
