Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kasdien mes stengiamės taupyti ir taupymui skiriame daug savo dėmesio. Tačiau ar taupymas duoda tiek naudos kiek mes jos suskaičiuojame? Taupymas gali būti protingas, kuomet mūsų veiksmai yra apgalvoti ir duodantys naudą arba inertiškas taupymas, kuomet taupome veikiami savo emocijų ir įpročių. Būtent mūsų taupymo įpročiams reikėtų daryti dažnesnę reviziją dėl to, jog pasaulis greitai keičiasi ir tai kas kažkada buvo nepriteklius virsta pertekliumi, tai kas buvo perteklius gali virsti nepritekliumi.
Procesai vyksta įvairiais tempais ir abejomis kryptimis. Prisiminkime telekomunikacijų istoriją. Kai Lietuvoje atsirado telefonai, tai buvo labai ribota ir prieinama mažam kiekiui žmonių. Vėliau telefono paslaugos tapo prieinamos visiems ir pigiai t.y. tapo pertekline paslauga. Vietiniai skambučiai kainuodavo tiek nedaug, jog su draugais buvo galima kalbėti valandų valandas. Vėliau privatizavus telekomunikacijų sektorių viskas pabrango, perteklius sumažėjo. Atsirado mobilieji telefonai, istorija kartojasi. Iš pradžių labai brangu, dabar pigu. Tačiau tikrai rasite žmonių, kurie vis dar stengiasi kalbėti kuo trumpiau, kad „sutaupytų“, nes įpročiai nebūtinai pasikeičia pasikeitus išorinėms aplinkybėms.
Žmonių sąmonė labiau yra linkusi pastebėti nepriteklių negu perteklių. Stebėkite žiniasklaidą, jei situacija gerėja ir visuomenė juda link pertekliaus apie tai neišgirsite jokių žinių arba jos bus minimalios. Vos tik pajudame link nepritekliaus, iškart kyla panika ir ten krypsta neproporcingai milžiniškas dėmesys. Prisiminkite iš lentynų šluojamo cukraus istoriją. Mes visuomet esame linkę labiau pastebėti tai, ką prarandame, negu tai ką gauname. Verslas visuomet yra suinteresuotas savo prekę pristatyti kaip nepriteklių t.y. parodyti prekės trūkumą, nes prekės trūkumas daug geriau paskatina pardavimus, nei prekės perteklius. Nekilnojamojo turto rinkoje yra perteklius, tačiau tai stengiamasi parodyti kaip nepriteklių, nuolat atrandami ir pradedami eksploatuoti nauji naftos gręžiniai, tačiau naftą stengiamasi parodyti kaip nepriteklių ir jau greit greit besibaigsiantį resursą ir t.t. Nepriteklių supranta visi, perteklių supranta tik nedaugelis. Jei JAV krizės pabaigoje būtų pabandžiusi sutaupyti keletą milijardų dolerių, būtų kilusios gausios ir aršios politikų ir visuomenės diskusijos, nes niekas nenori nepritekliaus. O kuomet buvo atspausdinta keletas trilijonų dolerių, tam buvo skirtas ganėtinai minimalus dėmesys. Standartinė piliečio pozicija yra tokia, jog nesvarbu ką jie ten daro, svarbu, jog nepatirčiau net menkiausio nepritekliaus. Nepriteklių supranta visi, perteklių supranta tik nedaugelis.
Kaip šias kelias idėjas galima pritaikyti asmeniniame gyvenime? Mes daug labiau pastebime progas sutaupyti, negu progas uždirbti. Paskaičiuokite patys kiek kartų per dieną kartų sugalvojate kaip sutaupyti, ieškote nuolaidų, akcijų, galvojate apie pirkinius. Ir kiek kartų per dieną pagalvojate kaip daugiau uždirbti. Santykis bus 10:1, 20:1, 30:1, o gal 30:0 t.y. nuolat galvojame tik apie taupymą ir nieko negalvojame apie uždirbimą?
Kaip sutaupyti supranta visi, kaip uždirbti supranta nedaugelis. Jei ieškote logiškų priežasčių kodėl taip yra jų nerasite. O jei nėra logikos reikia ieškoti emocijų. Žmogaus mąstymas ir elgesys yra stipriai įtakojamas emocijų. Jei diena yra kupina įvairių įvykių tiek gerų, tiek blogų, mūsų fokusas būna ties blogaisiais. Viduje vyksta konkurencija tarp to kaip jaustis gerai ar blogai. Tikimybė, jog mes pasirinksime jaustis blogai, nusivylę, supykę, silpni yra apie 60 proc., o gal ir daugiau. Taip veikia mūsų emocinis intelektas, jog neigiamos emocijos daug lengviau nugali gerasias. Renkamės pasyvumą, savo komforto zoną arba kaip pasakytų transakcinės analizės teorijos populiarintojas Thomas Harris gyvename vidiniame diskomforte užimdami „I am not ok“ poziciją. Kaip nuolat jaustis blogai žino visi, kaip nuolat jaustis gerai žino nedaugelis.
Didžioji dalis finansinių problemų kyla dėl nepritekliaus suformuoto mąstymo. Daugelis knygų apie pinigus jau pirmuose skyriuose bando keisti žmonių nepritekliaus mąstyma teigdamos, jog pasaulis yra pilnas pinigų ir galimybių, jog esančių resursų gali užtekti visiems ir visi mes galime gyventi daug kokybiškesnį gyvenimą. Kuomet galvojame apie savo atlyginimą ir jo lubas esame veikiami nepritekliaus mąstymo. Mes įsivaizduojame, jog turimą laiką, žinias ir energiją į pinigus mes mainome rinkos santykiu. O jei norime padidinti savo atlyginimą, vadinasi turime dirbti daugiau, žinoti daugiau ir atiduoti daugiau energijos. Mes mąstome, jog mūsų resursai yra riboti ir, kad labai sunku juos padidinti. Mąstymas, jog kažko trūksta ir kažko nėra yra nepritekliaus mąstymas.
Galite prieštarauti, jog žmonių resursai yra riboti, visi turi po 24 valandas per dieną, panašų kiekį fizinės energijos ir pan. Tačiau tuomet paklausiu kodėl milijonai žmonių uždirba tūkstančius kartų daugiau nei vidutinis lietuvis? Ar jie turi 24 000 valandų per parą? Tie žmonės masto pertekliaus terminais, jie nepastebi savo ribotumų, trūkumų ir minusų arba tai bent jau nestabdo jų nuo veiksmo. Sąmonė yra neribota, jūs galite mąstyti kokio norite dydžio mintis. Jei norite padaryti daug, turite mąstyti stambiai. „Think big“, kaip sako amerikiečiai. Fiziniai resursai yra riboti, sąmonės resursai ne. Būtent sąmonės skirtumai vėliau sukuria ir fizinius skirtumus tarp žmonių, vienas turi 10 namų, kitas nei vieno.
Jums rinktis kaip mąstyti nepritekliaus ar pertekliaus terminais. Kiekvieną kartą parduotuvėje stovėdami prie lentynos stovime kryžkelėje pirkti ar sutaupyti? Įsivaizduokite, jog pasukdami į dešinę ieškote būdų kaip daugiau uždirbti ir darote veiksmus, kurie link to veda. Pasukdami į kairę ieškote būdų kaip dar daugiau sutaupyti. Manau, jog geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę. Geriau centimetras galvojant kaip sukurti perteklių, negu visas metras fokusavimosi į nepriteklių. Eiti į dešinę nėra taip smagu, nes reikia augti ir tobulėti, dėti pastangas ir stengtis. Norint eiti į kairę yra daugiau pramogų ir jokių ypatingų pastangų nereikia. Tačiau žmogus augina tai, kur fokusuojasi jo sąmonė. Jei fokusuositės į nepriteklių, bus sunku sukurti perteklių. Suprantu, jog taupymas ir uždirbimas gali būti viena kitą papildančios veiklos ir siūlau daug labiau fokusuotis į uždirbimą. Kartais mes kažkiek sutaupome ir jaučiamės atlikę didelį darbą, leidžiame sau pailsėti ir palėpiname save už tai kaip šauniai mes „sutaupėme“. Tačiau gal mūsų laimėjimas būtų buvęs keliasdešimt kartų didesnis, jei būtume veikę kažką galvodami kaip uždirbti. Taigi, geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę.
Procesai vyksta įvairiais tempais ir abejomis kryptimis. Prisiminkime telekomunikacijų istoriją. Kai Lietuvoje atsirado telefonai, tai buvo labai ribota ir prieinama mažam kiekiui žmonių. Vėliau telefono paslaugos tapo prieinamos visiems ir pigiai t.y. tapo pertekline paslauga. Vietiniai skambučiai kainuodavo tiek nedaug, jog su draugais buvo galima kalbėti valandų valandas. Vėliau privatizavus telekomunikacijų sektorių viskas pabrango, perteklius sumažėjo. Atsirado mobilieji telefonai, istorija kartojasi. Iš pradžių labai brangu, dabar pigu. Tačiau tikrai rasite žmonių, kurie vis dar stengiasi kalbėti kuo trumpiau, kad „sutaupytų“, nes įpročiai nebūtinai pasikeičia pasikeitus išorinėms aplinkybėms.
Žmonių sąmonė labiau yra linkusi pastebėti nepriteklių negu perteklių. Stebėkite žiniasklaidą, jei situacija gerėja ir visuomenė juda link pertekliaus apie tai neišgirsite jokių žinių arba jos bus minimalios. Vos tik pajudame link nepritekliaus, iškart kyla panika ir ten krypsta neproporcingai milžiniškas dėmesys. Prisiminkite iš lentynų šluojamo cukraus istoriją. Mes visuomet esame linkę labiau pastebėti tai, ką prarandame, negu tai ką gauname. Verslas visuomet yra suinteresuotas savo prekę pristatyti kaip nepriteklių t.y. parodyti prekės trūkumą, nes prekės trūkumas daug geriau paskatina pardavimus, nei prekės perteklius. Nekilnojamojo turto rinkoje yra perteklius, tačiau tai stengiamasi parodyti kaip nepriteklių, nuolat atrandami ir pradedami eksploatuoti nauji naftos gręžiniai, tačiau naftą stengiamasi parodyti kaip nepriteklių ir jau greit greit besibaigsiantį resursą ir t.t. Nepriteklių supranta visi, perteklių supranta tik nedaugelis. Jei JAV krizės pabaigoje būtų pabandžiusi sutaupyti keletą milijardų dolerių, būtų kilusios gausios ir aršios politikų ir visuomenės diskusijos, nes niekas nenori nepritekliaus. O kuomet buvo atspausdinta keletas trilijonų dolerių, tam buvo skirtas ganėtinai minimalus dėmesys. Standartinė piliečio pozicija yra tokia, jog nesvarbu ką jie ten daro, svarbu, jog nepatirčiau net menkiausio nepritekliaus. Nepriteklių supranta visi, perteklių supranta tik nedaugelis.
Kaip šias kelias idėjas galima pritaikyti asmeniniame gyvenime? Mes daug labiau pastebime progas sutaupyti, negu progas uždirbti. Paskaičiuokite patys kiek kartų per dieną kartų sugalvojate kaip sutaupyti, ieškote nuolaidų, akcijų, galvojate apie pirkinius. Ir kiek kartų per dieną pagalvojate kaip daugiau uždirbti. Santykis bus 10:1, 20:1, 30:1, o gal 30:0 t.y. nuolat galvojame tik apie taupymą ir nieko negalvojame apie uždirbimą?
Kaip sutaupyti supranta visi, kaip uždirbti supranta nedaugelis. Jei ieškote logiškų priežasčių kodėl taip yra jų nerasite. O jei nėra logikos reikia ieškoti emocijų. Žmogaus mąstymas ir elgesys yra stipriai įtakojamas emocijų. Jei diena yra kupina įvairių įvykių tiek gerų, tiek blogų, mūsų fokusas būna ties blogaisiais. Viduje vyksta konkurencija tarp to kaip jaustis gerai ar blogai. Tikimybė, jog mes pasirinksime jaustis blogai, nusivylę, supykę, silpni yra apie 60 proc., o gal ir daugiau. Taip veikia mūsų emocinis intelektas, jog neigiamos emocijos daug lengviau nugali gerasias. Renkamės pasyvumą, savo komforto zoną arba kaip pasakytų transakcinės analizės teorijos populiarintojas Thomas Harris gyvename vidiniame diskomforte užimdami „I am not ok“ poziciją. Kaip nuolat jaustis blogai žino visi, kaip nuolat jaustis gerai žino nedaugelis.
Didžioji dalis finansinių problemų kyla dėl nepritekliaus suformuoto mąstymo. Daugelis knygų apie pinigus jau pirmuose skyriuose bando keisti žmonių nepritekliaus mąstyma teigdamos, jog pasaulis yra pilnas pinigų ir galimybių, jog esančių resursų gali užtekti visiems ir visi mes galime gyventi daug kokybiškesnį gyvenimą. Kuomet galvojame apie savo atlyginimą ir jo lubas esame veikiami nepritekliaus mąstymo. Mes įsivaizduojame, jog turimą laiką, žinias ir energiją į pinigus mes mainome rinkos santykiu. O jei norime padidinti savo atlyginimą, vadinasi turime dirbti daugiau, žinoti daugiau ir atiduoti daugiau energijos. Mes mąstome, jog mūsų resursai yra riboti ir, kad labai sunku juos padidinti. Mąstymas, jog kažko trūksta ir kažko nėra yra nepritekliaus mąstymas.
Galite prieštarauti, jog žmonių resursai yra riboti, visi turi po 24 valandas per dieną, panašų kiekį fizinės energijos ir pan. Tačiau tuomet paklausiu kodėl milijonai žmonių uždirba tūkstančius kartų daugiau nei vidutinis lietuvis? Ar jie turi 24 000 valandų per parą? Tie žmonės masto pertekliaus terminais, jie nepastebi savo ribotumų, trūkumų ir minusų arba tai bent jau nestabdo jų nuo veiksmo. Sąmonė yra neribota, jūs galite mąstyti kokio norite dydžio mintis. Jei norite padaryti daug, turite mąstyti stambiai. „Think big“, kaip sako amerikiečiai. Fiziniai resursai yra riboti, sąmonės resursai ne. Būtent sąmonės skirtumai vėliau sukuria ir fizinius skirtumus tarp žmonių, vienas turi 10 namų, kitas nei vieno.
Jums rinktis kaip mąstyti nepritekliaus ar pertekliaus terminais. Kiekvieną kartą parduotuvėje stovėdami prie lentynos stovime kryžkelėje pirkti ar sutaupyti? Įsivaizduokite, jog pasukdami į dešinę ieškote būdų kaip daugiau uždirbti ir darote veiksmus, kurie link to veda. Pasukdami į kairę ieškote būdų kaip dar daugiau sutaupyti. Manau, jog geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę. Geriau centimetras galvojant kaip sukurti perteklių, negu visas metras fokusavimosi į nepriteklių. Eiti į dešinę nėra taip smagu, nes reikia augti ir tobulėti, dėti pastangas ir stengtis. Norint eiti į kairę yra daugiau pramogų ir jokių ypatingų pastangų nereikia. Tačiau žmogus augina tai, kur fokusuojasi jo sąmonė. Jei fokusuositės į nepriteklių, bus sunku sukurti perteklių. Suprantu, jog taupymas ir uždirbimas gali būti viena kitą papildančios veiklos ir siūlau daug labiau fokusuotis į uždirbimą. Kartais mes kažkiek sutaupome ir jaučiamės atlikę didelį darbą, leidžiame sau pailsėti ir palėpiname save už tai kaip šauniai mes „sutaupėme“. Tačiau gal mūsų laimėjimas būtų buvęs keliasdešimt kartų didesnis, jei būtume veikę kažką galvodami kaip uždirbti. Taigi, geriau centimetras į dešinę, negu metras į kairę.
Idomu kaip tamsta seneli noretum ziureti i savo kenciancius vaikus. Nors retas kuris senukas nera savimila ir myli savo ar siaip vaikus.
Jo prasideda energijos trukumas po 50metu neliks is kur pumpuoti naftos.Tad prognozes musu vaikams nekokios.
jus visi taupykit,gyvenkit suvarzytai, o man iki zilos senatves visko pakaks ir netaupant,nesiruosiu apriboti savo gyvenimo,vien del to kad yra eko mada,praeis dar
..negirdejau tokios nesamones. sako ziniasklaida formuoja vartotoju nuomone.cia gi grynai nuomones primetimas.kokio velnio visus suvaryti kaip avis i taupymo garda,sumazinti minimaliai vartojima,ir is to galiausiai,kainas proporcingai sukelti iki esamo ir didesnio lygio,manote gyventi bus pigiau..jau isivaizduoju, einu i parduotuve,perku pieno 0,3 litro,o moku vistiek 3litus, tai cia tas pats ir su visais kitais taupymais, isnaudojimas vartotoju ir tiek
įdomu ar autorius pats tiki ką prisapaliojo...
Klaidas išsitaisykit :)
" Kaitriąją 100 W lemputę pakeisdami taupiąja 20 W lempute, galite sutaupyti 290 litrų per metus." Aha, litrų. Čia skaičiuojant šnapsu už sutaupytus pinigus ? :D
O ir dėl elektrinio virdulio nusišnekėta stipriai. Taip, įjungus jį skaitliukas sukasi stipriai, tačiau KIEK laiko jis taip sukasi ? Dvi minutes ? Ir kiek jis prisuka per tą laiką ? Gal žurnalistas galėtų paskaičiuoti, užuot kalbėjęs niekus ? Turiu specialų prietaisą, kuris gali pamatuoti kiek suvartojo konkretus įrenginys, ir štai jums prašom - elektrinis virdulys užvirindamas du puodelius vandens arbatai sunaudoja elektros už 2-3 centus. Čia reikia taupyti kažką dar ?
" Kaitriąją 100 W lemputę pakeisdami taupiąja 20 W lempute, galite sutaupyti 290 litrų per metus." Aha, litrų. Čia skaičiuojant šnapsu už sutaupytus pinigus ? :D
O ir dėl elektrinio virdulio nusišnekėta stipriai. Taip, įjungus jį skaitliukas sukasi stipriai, tačiau KIEK laiko jis taip sukasi ? Dvi minutes ? Ir kiek jis prisuka per tą laiką ? Gal žurnalistas galėtų paskaičiuoti, užuot kalbėjęs niekus ? Turiu specialų prietaisą, kuris gali pamatuoti kiek suvartojo konkretus įrenginys, ir štai jums prašom - elektrinis virdulys užvirindamas du puodelius vandens arbatai sunaudoja elektros už 2-3 centus. Čia reikia taupyti kažką dar ?
O kaip reikia atsijungti nuo karšto vandens?
Vaikiško rašinėlio lygio staripsnis apie tai kaip reikia taupyti išteklius, o ne pinigus. Juokas ima. Įsigykite naujus modernius buitinius prietaisus. Išleiskite tūkstančius, kad galėtumėt sutaupyti šimtus.
REKLAMA
REKLAMA
Vartojimo kultūra: į madą ateina taupumas (II dalis)