Butas Klaipėdos senamiestyje - už tūkstantį litų. 45 kv. metrų ploto gyvenamosios patalpos Kaune, mūriniame daugiabutyje, - už 600 litų. Panevėžyje vieno kambario butas, turintis patogumus, - tik pora šimtų litų. Ir tai ne fantazija, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“.
Įstatymas - ne visiems
Tokiomis juokingomis kainomis dar ir šiandien galima privatizuoti butus šalies didmiesčiuose. Mat iki šiol galioja ir valstybės paramos būstui įsigyti įstatymas, ir dar 1989 metais patvirtinta gyvenamųjų patalpų įkainojimo metodika.
Pagal tokią tvarką teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir jų priklausinius lengvatinėmis kainomis gali tik tie nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1989 metų liepos 1-osios Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus tokias patalpas privatizuoti. Tai galioja tada, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta tokia teisė, kai nuomininkai yra iškeldinti iš avarinių ar grąžintinų patalpų, politiniams kaliniams bei tremtiniams ir t.t.
Kaunas nesnaudžia
Miesto savivaldybės Būsto skyriaus Lengvatinio privatizavimo ir kreditavimo poskyrio vedėja Audronė Griškonienė informavo, kad pernai Kaune lengvatinėmis kainomis buvo privatizuota 71 gyvenamoji patalpa, užpernai - 122, o 2005 metais - 146.
Ji pateikė keletą pavyzdžių: 2 kambarių 49 kv. m butas 1976 metų statybos stambiaplokščiame name, kuriame yra patogumai, įkainotas 1300 litų. 1 kambario 28 kv. m bendrojo ploto butas 1981 metų statybos mūriniame name, kuriame yra patogumai, - 900 litų. 3 kambarių 59 kv. m bendrojo ploto butas 1993 metų statybos stambiaplokščiame name - 4300 litų.
Klaipėda pinigų neskaičiuoja
Uostamiesčio savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamų butų kainos mieste - nuo kelių šimtų iki 5 tūkstančių litų. „Pernai tokiu būdu buvo privatizuota 16 butų, užpernai - 47. Šiemet kol kas - tik vienas 32,6 kv. metrų bendrojo ploto butas Nidos gatvėje įkainotas 1081 litu“, - pasakojo ji.
G.Paulikienė nepanoro vertinti, ar tokia kaina normali. „Iš viso mieste yra apie 1700 socialinių būstų, o per metus lengvatinėmis kainomis privatizuojama apie 16 butų, tai argi čia problema?“ - stebėjosi G.Paulikienė.
Šiauliuose - rekordinis sandoris
Saulės miesto savivaldybės Privatizavimo poskyrio laikinosios vedėjos Jolantos Nabažienės teigimu, pernai mieste lengvatine kaina parduoti devyni 25-35 kv. metrų ploto butai, jų bendra kaina - 7449 litai. Užpernai tokių butų parduota 10, bendra kaina - 19 740 litų. Šiemet parduoti trys butai, iš jų vienas gana brangiai - beveik už 13 tūkst. litų.
„Pagal galiojančią tvarką butų vertė namuose, statytuose iki 1992 metų gruodžio 31 dienos, nustatoma remiantis viena įkainojimo metodika, o kurie statyti vėliau - kita, - paaiškino J.Nabažienė. - Kadangi namas, kuriame gyvena šis vyras, statytas neseniai, teko mokėti daugiau.“
Panevėžyje išparduodama
Pernai Aukštaitijos sostinėje lengvatinėmis kainomis privatizuota 11 butų. Jų kaina - nuo kelių šimtų iki beveik tūkstančio litų. Užpernai leidimas gyvenamąsias patalpas įsigyti pusvelčiui buvo duotas trylikai panevėžiečių. Viena moteris to atsisakė, nes 13 kv. m bendrabučio kambarėlio už 4 tūkst. litų ji neįpirko.
Galimybę gyvenamąsias patalpas privatizuoti lengvatine kaina dar turi apie dešimt panevėžiečių.
Vilniaus butai - paslaptis
Sostinės savivaldybėje niekas nežino ir nenori žinoti, kiek valdiškų butų privatizuojama lengvatinėmis kainomis. „Ką galiu pasakyt, kas buvo prieš dvejus ar trejus metus, - „Vakaro žinioms“ abejingai pareiškė Turto departamento direktorius Kazys Zulonas. - Dirbu čia dar tik du mėnesius!“.
Socialiniai būstai dovanojami saviems
Parlamentarė Laima Mogenienė įsitikinusi, kad savivaldybės socialinius būstus dažnai skiria saviems žmonėms, kad šie vėliau juos galėtų privatizuoti už grašius. „Kaip tik mūsų, Seimo Žmogaus teisių, komitetas ketina svarstyti, kaip keisti socialinių būstų skyrimo sistemą. Reikia atlikti monitoringą, už ką jie skirstomi, kaip vykdoma kontrolė. Dabar kontrolės nėra, o jos reikia. Pavyzdžiui, gal žmogus, gavęs socialinį būstą, vėliau tapo milijonieriumi ir būstas jam nebereikalingas“, - aiškino L.Mogenienė. Parlamentarė žino atvejų, kai socialinis būstas buvo paskirtas savivaldybės darbuotojams.
„Kai nėra jokio registro, jokios patikros, piktnaudžiavimo atvejus sunku atskleisti. Keista. Kai žmogus nori šimto litų pašalpos, būna šimtai patikrinimų, surašomas kiekvienas bananas. O dėl socialinio būsto to nėra. Turėtų Valstybės kontrolė auditą atlikti“, - pabrėžė seimūnė.
Tačiau politikė nemano, kad reikia uždrausti socialinio būsto privatizavimą. „Pateiksiu konkretų pavyzdį. Vienai šeimai nugriovė namą, nes tiesė kelią. Žmonės įsikėlė į socialinį būstą, bet jo privatizuoti neleidžia, nes terminai praėjo. Tai - neteisinga“, - įsitikinusi seimūnė.
Virginija Grigaliūnienė
