„Tai rodo mokėjimai – 60 proc. visų mokėjimų Europoje vykdomi iš Lietuvos, per Lietuvą“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Amulė.
Vėliau jos atstovas patikslino, kad V. Amulė kalbėjo apie momentinius mokėjimus, kurie Lietuvoje sudaro daugiau nei 60 proc. visų mokėjimų.
„Lietuvoje momentiniai mokėjimai (angl. instant payments) yra vieni didžiausių ES – daugiau nei 60 proc. visų mokėjimų yra momentiniai“, – BNS teigė V. Amulė.
Pasak jos, dabar „yra prasidėjęs sektoriaus įmonių brandos etapas“.
„Pastebimas įmonių susijungimas, stipriai išaugančios apyvartos, matomas pelningumas, ko anksčiau ne tiek matėm – matėm, kad dar reikia investicijų“, – tvirtino asociacijos vadovė.
V. Amulės teigimu, 2021 metais elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus rinkos dalis siekė 2,6 proc., šiemet – beveik 18 procentų.
Bendrovės „Paysera“ vadovas Gintautas Mežetis skaičiuoja, kad į Lietuvos fintech sektorių sukoncentruota 2 proc. pasaulio investicijų.
„Tai, palyginti su visais finansiniais srautais, kurie investuojami į kitus verslus arba kituose sektoriuose, ženkli suma tokiai šaliai kaip Lietuva“, – tvirtino jis.
Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis pranešė, kad šiemet iki rudens licencijos suteiktos 46 įmonėms. Jis tikisi, kad iki metų pabaigos jų bus įregistruota panašiai, kaip ir pernai – apie 86.
Lietuvos bankas rugsėjį skelbė, kad sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, 10-ties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga – „Revolut Payments“.