Pagal praėjusių metų liepą pasirašytą viešojo pirkimo sutartį, Vilniuje šiemet bus sumontuoti 4 stacionarių vidutinio greičio matuoklių komplektai.
Be to, sostinės keliuose vairuotojai galės išvysti ir 1 kilnojamąjį vidutinio greičio matuoklių komplektą, taip pat 10 kilnojamų greičio matuoklių imitacijų.
Pradės veikti netrukus
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, šiuo metu vyksta greičio matuoklių projektinių sprendinių derinimas, o jie įrengti bus vos tik atšils orai.
„Tuomet jie bus įjungti testavimui ir kalibravimui, o visiškai funkcionuoti pradės atlikus metrologines patikras ir prijungus juos prie automatinės pažeidimų fiksavimo sistemos“, – paaiškino savivaldybės atstovas.
G. Grubinskas teigė, kad kol kas sostinė naujų papildomų greičio matuoklių pirkti neplanuoja.
„Šiuo metu prioritetas teikiamas gatvių būklės gerinimui, pėsčiųjų ir dviratininkų saugos didinimui. Planuojama tęsti pėsčiųjų perėjų pertvarkymo ir naujų perėjų įrengimo darbus, bus įrengiamas kryptinis apšvietimas, saugumo salelės, greičio mažinimo kalneliai, tobulinamas gatvių ženklinimas.
Eismo saugumas priklauso ne tik nuo greičio kontrolės, bet nuo daugelio aplinkybių – gatvių infrastruktūros, pažeidimų prevencijos, švietimo, teritorijų planavimo ir t. t. – bei šių aplinkybių vientisumo“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Kiek anksčiau savivaldybės atstovai minėjo, kad nauji greičio matuokliai galėtų būti įrengiami Geležinio Vilko gatvės atkarpoje nuo Vingio parko viaduko iki tunelio po Seimu abiem judėjimo kryptimis, Vakariniame aplinkkelyje ties Pilaitės prospektu, taip pat T. Narbuto gatvėje link Sėlių gatvės.
Baudos už greičio viršijimą didės dvigubai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė siūlo didinti baudas už greičio viršijimą, taip pat dažniau atimti teisę vairuoti už pakartotinį greičio viršijimą.
Be to, atsiras specialios baudos ir tiems, kurie bandys „nusipirkti“ teises arba sukčiauti per vairavimo egzaminus.
Registruotose pataisose siūloma nustatyti didesnes baudas už greičio viršijimą iki 20 km/val. (nuo 30 iki 60 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 12 iki 30 eurų) ir už greičio viršijimą iki 30 km/val. (nuo 60 iki 120 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 30 iki 90 eurų) dydžius.
Kartu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą iki 40 km/val., kai jau buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., būtų privaloma atimti teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų.
Už greičio viršijimą iki 50 km/val., kai jau buvo paskirta nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., siūloma, kad būtų privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 20 dienų iki vieno mėnesio.
„Baudų už greičio viršijimą padidinimas ir teisės vairuoti atėmimas reikštų, kad baudos labiau atitiks dabartines vairuotojų pajamas ir turėtų didesnį prevencinį poveikį, skatinantį laikytis leistino greičio apribojimų“, – įsitikinę pataisų iniciatoriai.
Sukčiaujantiems – irgi baudos
Be kita ko, ANK siūloma papildyti papildomu straipsniu, nustatančiu, kad už techninių priemonių naudojimą vairavimo egzaminų metu siekiant apgaulės būdu įgyti ar susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, arba pagalbą neteisėtu būdu išlaikyti tokius egzaminus būtų skiriama bauda nuo 500 iki 800 eurų bei konfiskuojamos techninės priemonės.
Valstybės įmonėje „Regitra“ esą dažnai užfiksuojami atvejai, kai teorijos egzamino metu naudojamos garso ir (arba) vaizdo perdavimo priemonės, kurių pagalba siekiama apgaulės būdu išlaikyti egzaminą.
Už tokią veiką šiuo metu nėra taikoma nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė, o pažeidėjai patiria tik sąlyginai menką sankciją – pakartotinai registruotis laikyti egzaminą galima ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo nustatymo dienos.
„Kadangi pavojų kelia ne tik siekiantys apgaulės būdu įgyti teisę vairuoti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, bet ir traukinius, vidaus vandenų transporto priemones, oro transporto priemones ir kt., siūlomas straipsnis formuluojamas taip, kad būtų taikomas ne tik viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių atveju“, – nurodo pataisų iniciatoriai.
Policijos duomenimis, per visus 2022 metus Lietuvos keliuose įvyko 2854 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 122 žmonės. Tuo metu 2023 metais įvyko 2863 eismo įvykiai ir žuvo 160 žmonių.
Vyriausybei pritarus siūlomoms pataisoms, jos bus perduotos svarstyti Seimui. Jeigu Seimo nariai tam irgi pritartų, didesnės baudos ir kitos priemonės būtų taikomos nuo 2025 m. pradžios.
