Nors pirmieji keisti padangas suskumba vairuotojai, žiemą važinėję dygliuotomis žieminėmis padangomis, kurie jas turėjo pasikeisti dar balandžio mėn. pradžioje, ir nedygliuotų žieminių padangų savininkams nereikėtų laukti ilgiau.
„Dažna delsimo priežastimi tampa faktas, jog važiuoti su nedygliuotomis žieminėmis padangomis vasaros sezonu kelių eismo taisyklės nedraudžia. Visgi šiltuoju metų laiku eksploatuojamos žieminės, iš minkštesnio gumos mišinio, nei vasarinės gaminamos padangos ne tik greičiau sudils, bet ir prailgins transporto priemonės stabdymo kelią“, – dėmesį atkreipia automechanikas Pranas Mitkus.
Ratų suvedimas
Pasak P. Mitkaus, tikslus ir kokybiškas ratų suvedimas užtikrina stabilų ir saugų automobilio valdymą: „Pablogėti šis techninis parametras gali dėl įvairiausių kasdieninių priežasčių, pavyzdžiui, nelygių kelių, kontakto su didesne duobe ar gedimų važiuoklėje. Nevienodai veikiantys ratai neleidžia transporto priemonei tinkamai įsibėgėti, tad nesuvedus ratų sumažėja automobilio manevringumas, sutrumpėja padangų eksploatavimo laikas bei padidėja kuro sąnaudos“.
Automobilio valymas
Žiemą barstoma druska – tikrai nėra geriausias draugas automobiliui, todėl vairuotojams, kurie neturi įpročio reguliariai pasirūpinti savo automobilio higiena, atėjus pavasariui būtina kruopščiai nuplauti kėbulą, automobilio dugną, variklio skyrių. Šie darbai ne tik pagerins estetinį vaizdą, bet ir užkirs kelią korozijai, kurią spartina automobilio plyšiuose susikaupusios druskos.
Skysčių patikra
Svarbu nepamiršti patikrinti ir automobilyje esančių skysčių. „Per pavasarinę automobilio apžiūrą reikėtų patikrinti ir esant poreikiui papildyti stabdžių, aušinimo sistemos, vairo stiprintuvo, langų plovimo skysčius bei variklio alyvą, su kuria ypač dažnai prisidaroma problemų“, – pasakoja automechanikas P. Mitkus.
Pasak automechaniko, šiandien vis dar tenka išgirsti, kad automobiliui pasiekus 100 000 km ridą, geriausia alyvą keisti „tirštesne“ ir klampesne. Ekspertai įspėja, kad tai tėra mitas ir savo nuožiūra pakeistų eksploatacinių skysčių poveikis varikliui gali būti visiškai priešingas.
„Laboratoriniai tyrimai rodo, kad naujausiuose, didelio našumo varikliuose, didesnio klampumo alyvos kaip tik prasčiau aušina variklį: kai kurių jo komponentų (žiedų, turbokompresoriaus guolių) temperatūra pakyla, todėl 0W-20 klampumo alyvos keitimas 0W-30 alyva naudos neduos.
Priešingai – tam tikrose, nekontroliuojamose variklio vietose 0W-30 alyva bus sunkiau priimama, ir prasčiau išsklaidys šilumą nei 0W-20 klampumo alyva. Šiuolaikiniuose varikliuose, kurie yra labiau termiškai apkrauti, ši eksploatacinių skysčių funkcija – ypač svarbi“, – patirtimi dalinasi Andrzejus Husiatynskis, „Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, „Jei gamintojas naudotojo vadove leidžia du alyvos variantus, pavyzdžiui, 0W-20 ir 0W-30 ir nurodo, kokius alyvos patvirtinimus jos turi atitikti abiem atvejais – viskas gerai. Šiuo atveju skysčiai gali būti naudojami pakaitomis. Tačiau jei instrukcijoje tokia galimybė nenumatyta, o klampumo klasės keitimas atliekamas savavališkai, laukia rimtos pasekmės“.
Tokie patys reikalavimai galioja ir hibridiniams varikliams, kurie dažnai dirba per mažai įkaitinti. „Čia ypatingai svarbu momentinis tepimas ir specialiai parinkti priedai, kurie veiktų žemesnėje temperatūroje. Štai kodėl principo tirštesnė alyva apsaugo geriau taikymas ir hibridų atveju bus visiškai priešingas, o savavališkas klampumo klasės keitimas paprasčiausiai sutrumpins variklio tarnavimo laiką“, – sako jis.
