Gyventojų abejonės dėl galimai nesaugaus asmens duomenų perdavimo gali kilti dėl medicininės pažymos, kuri turi būti galiojanti keičiant vairuotojo pažymėjimą.
Norint gauti medicininę pažymą, reikia kreiptis ne tik į savo polikliniką, tačiau ir gauti pažymą iš Priklausomybės ligų centro. Šią pažymą galima gauti užpildžius patvirtintą formą, kurioje reikia nurodyti asmens duomenis ir išsiųsti ją bendru registratūros elektroniniu paštu arba fiziškai apsilankyti Priklausomybės ligų centro. Kartu su laišku turi būti siunčiama ir mokėjimo patvirtinimo kopija, kurioje matyti banko sąskaitos numeris.
„Regitra“ nurodo, kad nuo praėjusių metų birželio reikalaujamus klientų sveikatos patikros duomenis – medicinines pažymas – naudoja iš esmės visiškai automatizuotai – kartu su iš Gyventojų registro perkeliamos nuotraukos įdiegimu vairuotojo pažymėjimų keitimo ir išdavimo paslaugos gali būti suteiktos vien internetu.
„Po šių kelių transporto priemonių vairuotojų registro modernizavimo etapų išaugo vairuotojo pažymėjimų užsakymo elektroninės paslaugos. Šiuo metu apie 96 proc. sveikatos pažymų „Regitrą“ pasiekia elektroniniu būdu. Tai suteikė šalies gyventojams galimybę pasikeisti karantino laikotarpiu baigusius galioti vairuotojo pažymėjimus“, – komentuoja „Regitros“ komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Juodytė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos patikrinimo metu sveikatos priežiūros specialistas kartais įrašo ne visas kategorijos, kurias asmuo galėtų įgyti pagal sveikatos būklę, bet tik vieną, tad derėtų užsakant pažymą aktyviau pasiteirauti ar pasidomėti patiems vairuotojams.
Per 2020 m. birželį internetu buvo užsakyta 30 proc. vairuotojo pažymėjimų, t. y., kas trečias vairuotojas rinkosi elektroninę paslaugą.
Elektroninės pažymos iš psichiatro gauti dar negalima
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė nurodo, kad vadovaujantis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) tvarkos aprašu duomenys susiję su vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. kovo 1 d.
„Kitaip tariant, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra elektroninė ir iš centrinės e. sveikatos sistemos perduodama „Regitrai“.
95 proc. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų yra tvarkoma el. būdu. Pacientas šią pažymą gali peržiūrėti e. sveikatos portale“, – aiškina V. Telyčėnienė.
Tačiau SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Marija Oleškevičienė pabrėžia, kad nors didžioji dalis duomenų, susijusių su vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine medžiaga, yra tvarkomi elektroniniu būdu, gydytojo psichiatro elektroninės pažymos gauti kol kas negalima.
„Gydytojai psichiatrai, dirbdami ambulatoriškai, kol kas su ESPBI IS nedirba. Dar tik rengiamasi jiems sudaryti tą galimybę“, – sako M. Oleškevičienė.
Vairuotojų sveikatos patikrinimą reglamentuoja Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas. Apraše yra nustatytas draudimas išduoti pažymėjimus kandidatams į vairuotojus ir atnaujinti pažymėjimus vairuotojams priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems.
Taip pat panašus draudimas yra nustatytas ir žmonėms, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų. Kaip gydytojas psichiatras turi patikrinti, ar žmogus neturi priklausomybės nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, apraše nėra nustatyta, tai sprendžia pats gydytojas psichiatras.
„Gydytojas psichiatras, teikdamas išvadą dėl profilaktiškai sveikatą besitikrinančio vairuotojo psichikos sveikatos, yra atsakingas už joje pateikiamą informaciją, todėl, siekdamas įsitikinti, kad žmogus nėra priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gali prašyti pateikti pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro.
Pažymėtina, kad apraše nėra nustatyta reikalavimo prieš vairuotojo sveikatos patikrinimą privaloma tvarka pateikti Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą pažymą apie žmogui teiktas (arba neteiktas) paslaugas. Ar reikalinga tokia pažyma, sprendžia vairuotojo psichikos sveikatą tikrinantis gydytojas psichiatras“, – nurodo SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė.
Elektroniniu paštu duomenų tvarkyti nedraudžia
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė nurodo, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė taip pat atkreipia dėmesį, kad BDAR nedraudžia asmens duomenis tvarkyti siunčiant juos elektroniniu paštu, tačiau įpareigoja duomenų valdytoją užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą asmens duomenų tvarkymo, įskaitant rinkimą, metu.
BDAR nustatyta, kad „atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų ir galėtų įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento“.
„Svarbu pabrėžti, kad saugumo priemones dėl asmens duomenų tvarkymo pasirenka pats duomenų valdytojas. Nustatant tinkamo lygio saugumą visų pirma atsižvelgiama į pavojus, kurie kyla dėl duomenų tvarkymo, visų pirma dėl netyčinio arba neteisėto persiųstų, saugomų ar kitaip tvarkomų duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų“, – aiškina VDAI Teisės skyriaus patarėja.
Kitaip tariant, BDAR nenustato, kokias saugumo priemones duomenų valdytojas turi taikyti savo veikloje, siekdamas užtikrinti BDAR įtvirtinto konfidencialumo principo įgyvendinimą. Taigi pareiga nuspręsti, kokias technines ir organizacines saugumo priemones pasirinkti, bei pareiga įrodyti, kad pasirinktos saugumo priemonės atitinka BDAR reikalavimus, tenka duomenų valdytojui.
R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė atkreipia dėmesį, kad asmens duomenis teikiantis duomenų subjektas, taip pat turėtų įvertinti savo pasirinkto elektroninio pašto paslaugų teikėjo patikimumą, bei naudojamos elektroninio pašto dėžutės ir iš jos siunčiamų elektroninių laiškų saugumą.
