Nuo 2020 m. techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis.
Pagal šių metų Valstybės duomenų agentūros pateiktus naujausius darbo užmokesčio ir infliacijos duomenis šalyje buvo perskaičiuotos techninės apžiūros kainos. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos 13 d. didės vidutiniškai 5 procentais.
Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta labai panašiai – kiek daugiau nei 1 euru, tačiau tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis.
Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau – 23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro.
Mopedų ir motociklų savininkams už techninę apžiūrą teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturračio – 17,20 euro, t. y. 80 centų daugiau, nei jie moka dabar.
Paprastai naujo lengvojo automobilio pirma techninė apžiūra privaloma po 3 metų. Vėliau ji turi būti atliekama kas dveji metai.
Dažniausi automobilių trūkumai
Kaip pastebi techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta”, dažniausiai trūkumų turi apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai: blogai sureguliuoti tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai, naudojami netinkami šviesos šaltiniai (pvz., dujų išlydžio šviesos šaltiniai (lemputės „Xenon”) sumontuoti vietoj įprastų kaitrinių (halogeninių) lempučių).
Kuo senesnė transporto priemonė ir ilgesnis jos eksploatavimo laikas, tuo didesnė tikimybė, kad techninės apžiūros kontrolieriai turės pastabų dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų.
Privalomosios techninės apžiūros Lietuvoje duomenimis, 7–17 m. amžiaus automobilių grupėje 30–35 proc. visų trūkumų yra susiję su apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisais.
Antra pagal dažnumą defektų turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis – ratai ir pakaba. Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas.
11–15 m. senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (~ 20 proc.). Aptinkamas, nors ir rečiau, galinės pakabos lankstų (šarnyrų) klibėjimas. Gana dažnai padangos ir ratai neatitinka techninių reikalavimų, t. y. naudojamos netinkamos padangos, padangos ir (ar) ratlankiai išsikiša už kėbulo ribų.
Ir trečias pagal dažnumą trūkumas – netvarkinga stabdžių sistema. Pagrindinės priežastys: galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas, per mažos stovėjimo stabdžio stabdymo jėgos, menkas stabdymo efektyvumas.
Kai automobilis sensta, tokių trūkumų daugėja, todėl tokių automobilių valdytojai daugiau dėmesio turėtų skirti stabdžių sistemos priežiūrai.
Dažnai pasitaiko kėbulo konstrukcijos trūkumų: kiauryminis prarūdijimas ir/ar korozijos židiniai kėbulo išoriniuose elementuose, netinkamas elementų remontas, prasta remonto kokybė.
Pagrindiniai variklio ir transmisijos trūkumai – išmetamosiose dujose normas viršijantis kenksmingų medžiagų (CO) kiekis ir eksploatacinių skysčių prasisunkimas.
Išmetamų kenksmingų medžiagų normas paprastai viršija tokių automobilių varikliai, kurie pritaikyti būti varomi dviejų skirtingų rūšių degalais benzinu ir dujomis.
Kiti dažnai pasitaikantys trūkumai:
- transporto priemonė nesukomplektuota pagal nustatytus reikalavimus (nėra / netinkama vaistinėlė, gesintuvas (-ai), avarinio sustojimo ženklas);
- variklio išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis viršija leistinas ribas;
- skysčių prasisunkimas iš variklio, transmisijos ir kitų agregatų;
- prasta išmetimo sistemos techninė būklė;
- bloga priekinės pakabos techninė būklė (išklibę lankstai (šarnyrai), nesandarūs amortizatoriai);
- išklibę vairavimo sistemos lankstai (šarnyrai);
- laisvumas galinėje pakaboje;
- sumontuotos netinkamos padangos, per mažas padangų protektoriaus rašto gylis;
- suplyšę lygių kampinių greičių lankstų (šarnyrų) apsauginiai apvalkalai;
- nevienodai stabdo galinės ašies ratai;
- netvarkingas stovėjimo stabdis;
- sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės;
- per mažas stabdžių trinkelių antdėklų storis, labai susidėvėję stabdžių diskai;
- netvarkingi gabaritiniai žibintai, posūkių rodikliai, valstybinio numerio ženklo apšvietimas (nešviečia, įtrūkę šviesos sklaidytuvai ir pan.);
- neveikia stiklo valytuvai ir / arba plovikliai;
- neveikia salono apšildymo ir priekinių stiklų apipūtimo prietaisai;
- nepateikiami reikalingi dokumentai.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota 1,67 mln. lengvųjų automobilių.