Vienas vyriškis socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad išsiskyręs su žmona visą laiką tvarkingai mokėjo vaiko išlaikymą.
„Ar teisingai manau, kad, vaikui įstojus kažkur mokytis ar apsigyvenus bendrabutyje, alimentus į vaiko sąskaitą turi pervesti ne tik tėtis, bet ir mama, nes išlaikymas – per pusę?“ – teiravosi jis.
Advokatas Romualdas Matonis nurodė, kad, iki vaikui sulaukiant pilnametystės, išlaikymo priteisimo teisę dažniausiai turi vienas iš tėvų.
Tačiau pridūrė, kad teisėje yra galybė išimčių ir išlygų, tad situacijos, kai vaiko išlaikymas priteisiamas ne iš vieno, o iš abiejų tėvų, yra galimos, nors nėra įprastos ar dažnos.
Ar nepilnamečiui atsiskiriant nuo tėvų išlaikymą turi mokėti abu?
Anot teisinių paslaugų įmonės „Teisės angelai“ šeimos bylų teisininko Mariaus Kelmelio, jeigu nepilnametis vaikas dėl kokių nors priežasčių atsiskiria nuo abiejų tėvų (pvz., įstoja į muzikos konservatoriją, išsikrausto į bendrabutį kitame mieste ir pan.), pareiga jį išlaikyti vis tiek lieka tik tam, kuriam išlaikymas buvo priteistas.
O kito tėvo pareiga yra rūpintis vaiku ir gautus pinigus panaudoti išimtinai jo poreikiams tenkinti.
Tad vadinamus alimentus mokantis tėvas negalėtų reikšti jokių pretenzijų kitam, nepaisant to, kad tik jis vienas tą išlaikymą teikia.
„Teismo sprendime negali būti nepilnamečio vaiko išlaikymas iš abiejų tėvų, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tik su vienu iš tėvų, o kitam tėvui tenka išlaikymo pareiga. Tačiau tėvai gali susitarti, kad pinigines lėšas į vaiko sąskaitą mokės vienodai.
Arba kitas variantas – galima kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y., kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tuo, kuris mokėjo išlaikymą, ir tada kartu prašyti išlaikymo iš kito tėvo, kuris nesirūpina vaiku“, – aiškino teisininkas.
Jis pridūrė, kad nepilnametis taip pat negali pats prisiteisti išlaikymo – tą už jį turi padaryti įstatyminis atstovas.
Vis tik pašnekovas paminėjo visų išvardytų atvejų išimtį: nepilnametis vaikas galėtų pats prisiteisti alimentus ir netgi iš abiejų tėvų, jei jis būtų emancipuotas.
Kada alimentus vaikas gali prisiteisti iš abiejų tėvų?
M. Kelmelio aiškinimu, sulaukęs 16 metų vaikas savo tėvų (arba globėjų, globos institucijų) arba savo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, t. y. emancipuotas, jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Tokiu atveju nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, savo teises gina pats.
R. Matonis pridūrė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus nesibaigia ir jiems sulaukus pilnametystės, jeigu šie mokosi bendrojo ugdymo ar profesinėje mokykloje arba siekia aukštojo išsilavinimo.
Tačiau išlaikymas trunka tol, kol vaikas sulaukia 24 metų amžiaus.
Vis tik pilnamečius (iki 24 m.) arba emancipuotus nepilnamečius vaikus tėvai turi išlaikyti tik tada, kai vaikams materialinė parama yra būtina, atsižvelgiant į tai, ar vaikai mokosi, ar dirba, ar tėvai turi galimybę juos išlaikyti, nurodė M. Kelmelis.
Jis aiškino, kad šios, studijuojantiems pilnamečiams vaikams taikomos, sąlygos išlaikymui yra lygiai tokios pačios, kaip ir emancipuotiems vaikams:
„Taip yra todėl, kad pilnametis arba emancipuotas vaikas gali jau dirbti (turėti darbo santykius), gauti pajamas ir pilnai save išsilaikyti, tad išlaikymas (materialinė parama) jam yra nereikalinga ir tėvai neprivalo jo išlaikyti.“
Jeigu materialinė parama yra būtina, veiksniu pripažintas nepilnametis gali pats teistis alimentus tiek iš vieno, tiek iš abiejų tėvų.
Kada abu tėvai turi mokėti globėjams ar įstaigoms?
R. Matonio teigimu, jeigu nepilnametis vaikas savo tėvų šeimą dėl nepakeliamų sąlygų palieka pats, t. y. be valstybės prievartos, neformalią globą jam teikiantys asmenys (seneliai, artimi giminaičiai ar kiti asmenys, kurie teismo sprendimu nebuvo pripažinti vaiko globėjais) teisės reikalauti išlaikymo, deja, bet neturi.
Pasak M. Kelmelio, jeigu tėvų globa laikytina netinkama, vaikas paimamas kitų artimųjų arba vaiko teisių tarnybos globon.
Teisininkas pabrėžė, kad net ir tada, kai vaikai yra atskiriami nuo tėvų arba yra apribojama tėvų valdžia, jų pareiga išlaikyti vaikus išlieka.
„Vaikas gali išvykti į kitą miestą ar užsienį dėl mokslų, studijų, gali būti paliktas tėvų pas artimuosius (globėjus). O galbūt tėvai yra asocialūs, agresyvūs, darė vaikui žalą ir kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, galbūt sėdi kalėjime. Tad vaikas turi teisę užsitikrinti sau tinkamą gyvenimą.
Tačiau išlaikymo pats nepilnametis (jei nėra emancipuotas) teistis negali. Išlaikymo iš abiejų tėvų, kaip nepilnamečio vaiko atstovai, gali prašyti artimieji (teismo tvarka nustatyti globėjai) ar vaiko teisių tarnyba“, – dėstė M. Kelmelis.
R. Matonis pridūrė, kad priteisti išlaikymą iš tėvų teisę turi net ir juridinis asmuo, jei jam yra priskirta vaiko globa.
„Būtent tokiais atvejais didėja tikimybė, kad išlaikymas gali būti priteistas iš abiejų tėvų, nes šie atvejai dažniausiai susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, kuomet išlaikyti vaikus ir vykdyti kitas tėvų pareigas piktybiškai vengia abu (dažniausiai amoraliai gyvenantys) tėvai.
Tiesa, taip gali susiklostyti ir dėl objektyvių priežasčių, pvz., dėl vieno iš tėvų mirties ar ligos ir pan. Susiklosčius tokioms ir panašioms aplinkybėms, tokį ieškinį teisme gali pareikšti ir prokuroras“, – kalbėjo R. Matonis.
M. Kelmelis atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai (arba globėjams), nes ji gautus pinigus privalo naudoti vaiko interesams.
Jis nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išnyksta, kai vaikas yra įvaikinamas – tada ši pareiga pereina įtėviams.
Ar tėvai turi mokėti vienodą išlaikymą?
R. Matonio teigimu, nėra tiesiogiai apibrėžta, kad iš abiejų tėvų vienu metu priteisus išlaikymą jie privalo skirti vienodo dydžio pinigų sumas.
Jo aiškinimu, yra atsižvelgiama į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
Todėl, anot advokato, yra visiškai galimos situacijos, kuomet išlaikymo dydis iš tėvų gali būti skirtingas.
„Beje, turtinė padėtis suprantama ne tik kaip formalios pajamos, bet ir gebėjimas užsidirbti. Todėl veikiausiai nenustebinsiu pasakydamas, kad pastaroji sąlyga (gebėjimas užsidirbti) itin nepatinka tiems, kas dangstosi tariama bedarbyste ar mažais atlyginimais.
Nes teismų pozicija – aiški ir nedviprasmiška: jeigu esi visiškai ar didele dalimi sveikas ir darbingas, susirasti darbą ar imtis kitokios atlygintinės veiklos yra ne tik tavo teisė, bet ir pareiga, kadangi iš jos, be kita ko, tiesiogiai kyla tavo vaiko teisė į būtinųjų poreikių patenkinimą“, – komentavo R. Matonis.
Kas iš tėvo pusės tai jie tik kaikurie moka alimentus jokio bendravimo jokio ryšio.
Neverkit tėveliai sugebat padaryti neškit ir vyrišką atsakomybę.
Vaikai ant motinos pečių o kas jums vyrai lafa ne gyvenimas.
Ką tu darytai jai tau kojų neišskėstu asile tu.
O kiek dar jūs brudai makaronų prikabinat moterims, kad jums išsiskėstų kaip tu sakai.
