Politiko teigimu, taikos sutartį „aktyvavo“ Apeliacinio teismo nutarimas, kad sprendimas nutraukti valstybės inicijuotą bylą prieš grupę „Veolia“ ir jos įmones Lietuvoje yra teisėtas.
„35 mln. (eurų – ELTA), kurie buvo sutarti, procedūriškai dabar negaliu tiksliai pasakyti, bet jie yra pakeliui į Lietuvos sąskaitą“, – trečiadienį žurnalistams teigė Ž. Vaičiūnas.
„Natūralu, kad turime išspręsti galbūt tam tikrus techninius klausimus, manau, kad čia yra dienų klausimas, kai jie jau bus Lietuvos sąskaitoje“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūno teigimu, gautos lėšos bus naudojamos energetikos sektoriui, tarptautiniame arbitraže Lietuvai atstovavusių teisininkų išlaidoms ir paramai Ukrainai.
„Tuomet juos bus galima, kaip ir minėta anksčiau, naudoti tiek mūsų energetikos vartotojų naudai, tiek padengti arbitražo išlaidas, kurios jau buvo sumokėtos anskčiau, taip pat galbūt dalį skirti paramai Ukrainai“, – teigė laikinasis energetikos ministras.
Pagal liepą sudarytą taikos susitarimą, „Veolia“ Lietuvai sutiko išmokėti 35 mln. eurų, o Lietuva – atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ ir jos bendroves tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone.
Kaip skelbė ELTA, po taikos sutarties Vilniaus apygardos teismui nutraukus bylą „Veolia“ ir jos įmonių Lietuvoje atžvilgiu, šį sprendimą apskundė likusios valstybės inicijuotos bylos šalys – buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, koncernas „Icor“ bei su juo susiję verslininkai Andrius Janukonis ir Linas Samuolis, skundus Apeliacinis teismas atmetė.
Jau skelbta, kad Energetikos ministerija iš likusių atsakovų byloje reikalaus maždaug 50 mln. eurų žalos atlyginimo.
Šia byla siekta įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Grupė ginčijo nuo 2009 m. patyrusi diskriminaciją ir nuostolius dėl Lietuvos valdžios veiksmų, teigė, kad institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutarties nuostatas.
Tuomet 2017 m. Lietuva Vašingtono arbitražui pateikė priešieškinį, o po Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos pasikeitimo jo atsisakė ir pateikė 240 mln. eurų ieškinį prieš bendrovę „Veolia“ ir kitus atsakovus Vilniaus apygardos teisme.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
