Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga.
Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu. Šios rizikos šalies finansų sistemą paveiktų per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas, brangstančius energetikos išteklius, o tai darytų neigiamą įtaką pagrindinių skolininkų – įmonių ir gyventojų – finansinei būklei ir lemtų didesnius bankų kredito nuostolius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spaudos konferencijoje pripažino, kad šalies finansų sistemai didžiausią grėsmę sukėlė pernai bankrutavęs „Snoro“ bankas, tačiau gilesnė analizė rodo, kad šalies bankų sektorius prieš iškilusias grėsmes atsilaikė ir šiuo metu yra atsparus galimiems finansų burbulams.
„Pagal nepalankiausią – mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų – scenarijų, siekiant, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8 proc. reikalavimą, iki kitų metų pabaigos reiktų pritraukti apie 260 mln. litų papildomo kapitalo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Šių metų Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga rodo, kad bankų pelnas pernai metais pasiekė prieškrizinį lygį, o per šių metų pirmąjš ketvirtį bankai jau uždirbo 145 mln. litų grynojo pelno.
"Šiemet bankai tikisi 2-6 proc. storesnio paskolų portfelio ir pelnų", - skelbiama Lietuvos banko ataskaitoje.
Lietuvos banko kartą per metus skelbiamų Finansinio stabilumo apžvalgų paskirtis – padėti visapusiškai suvokti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti jos galimybes šią riziką atremti.
