Laikytis finansinės drausmės būtina, tačiau tuo pat metu Europos Sąjunga (ES) turi daugiau investuoti į tas ūkio sritis, kurios labiausiai prisidės prie ekonomikos augimo, teigia užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.
„Visi sutariame, kad būsimasis daugiametis ES biudžetas turi būti skirtas augimui, darbo vietų kūrimui, konkurencingumo didinimui ir ekonominės nelygybės mažinimui. Lietuvai būtų labai sunku pasiekti šių tikslų, jei bus priimti dabartiniai siūlymai dėl sanglaudos finansavimo. ES parama ūkio augimui skatinti turi būti tokio lygio, kad padėtų kuo sparčiau mažinti atotrūkį nuo labiau išsivysčiusių ES narių“, – antradienį Europos reikalų ministrų susitikime Liuksemburge sakė V. Leškevičius.
Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje ministrai svarstė ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos pateiktą atnaujintą siūlymą dėl 2014-2020 m. ES biudžeto principų. V. Leškevičius pasveikino Danijos pastangas atsižvelgti į kai kuriuos iš svarbiausių Lietuvos siūlymų, bet pabrėžė, kad iki priimtinų sprendimų dar toli.
V. Leškevičius taip pat pažymėjo, kad teisingumo ir lygybės principus būtina užtikrinti ir nustatant žemės ūkio tiesioginių išmokų dydį.
„Sunku suprasti, kodėl dabartinis siūlymas numato atotrūkį mažinti tik trečdaliu. Bendroji rinka negali veikti, jei nebus visiems vienodų sąlygų“, – teigė viceministras.
Jis taip pat priminė, kad ES yra įsipareigojusi pakankamai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
V. Leškevičius pabrėžė, kad svarbu patvirtinti įsipareigojimą derybas dėl daugiamečio biudžeto baigti dar šiais metais.
Rengiantis Europos Vadovų Tarybai Lietuvos viceministras pabrėžė būtinybę vėl pakviesti ES kaimynes bendradarbiauti branduolinio saugumo klausimais ir priminti, kad ne visos jos įvykdė branduolinių elektrinių testus.
BRT nusprendė su Juodkalnija pradėti derybas dėl narystės ES. V. Leškevičius pritarė šiam sprendimui ir pažymėjo, kad kita Balkanų valstybė Makedonija taip pat yra pasirengusi deryboms.
