Nenumatytiems atvejams, kurių ekonomistai negali prognozuoti, kiekviena valstybė turi būti pasirengusi.
Pasigirstant vis daugiau nuogąstavimų apie galimą naują finansų krizės bangą ,,Danske Bank” analitikai sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujos krizės neprognozuoja.
Apie tai, kokioje padėtyje gali atsidurti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, kalbėjomės su banko analitike Violeta Klyviene.
Kas artimiausioje ateityje laukia pasaulio ekonomikos? Ar kalbos apie sunkmetį, jūsų nuomone, pagrįstos?
Pasaulio ekonomikos augimo prognozės mažinamos, bet pagrindinė išvada yra ta, kad recesija kol kas neprognozuojama. Šiandieninė pasaulio finansų sektoriaus padėtis yra žymiai sveikesnė, palyginti su 2008 metais.
Yra tam tikrų veiksnių, kurie lemia ekonomikos sulėtėjimą. Tie iššūkiai susiję su viešojo sektoriaus skolų problema Europoje. Nėra išimtis ir JAV, kur deficitas ir skola yra pasiekę įspūdingą lygį.
Visa tai vienu ar kitu būdu turės būti išspręsta. Kol kas tai viena iš priežasčių, kodėl globalios ekonomikos augimas lėtės. Bet kalbėti apie naują recesiją šiandien per anksti.
Ką ekonomikai reikš lėtesnis augimas
Kai kurie rodikliai rodo, kad ekonomika lėtėja. Pramonės ir darbo rinkos atsigavimas matomi, tačiau lūkesčiai yra didesni. Išorinės paklausos mažėjimo tendencijos jau pasireiškia ir mes pajusime to poveikį, nes šiandien eksporto augimas vis dar labai svarbu. Todėl mes iš dalies perimsime tendencijas.
Bet yra ir teigiamų dalykų – energetinius išteklius importuojančioms ekonomikoms nereikėtų tikėtis naujo naftos ar energetinių išteklių brangimo.
„Danske Bank” prognozėse teigiama, kad naują recesiją galėtų sukelti tik dar didesni ekonomikos sukrėtimai? Kokie jie?
Europa šiandien atrodo nevienalytė, pietinės jos dalies skolų krizės klausimas išlieka aktualus. Vienas didžiausių neapibrėžtumų susijęs su tuo, kaip tos šalys sugebės įgyvendinti fiskalinį griežtinimą, biudžeto karpymą ir mokesčių kėlimą.
Iš politinės pusės tie dalykai labai jautrūs ir matome, kad visuomenės palaikymo visai nėra. Tad lieka didžiulis klausimas, ar Europa sugebės stabilizuoti didžiulį viešojo sektoriaus įsiskolinimą, ar likusi Europa vis dar norės jas dotuoti.
Tai suprantama, jei nedaroma jokių žingsnių, jokių reformų, kuriama niekur nevedanti situacija. Šiandien daug kas priklauso nuo to, kaip pavyks suvaldyti rizikas, kurios kyla ne iš privataus sektoriaus, kaip buvo 2008 metais, o iš valstybinio sektoriaus įsiskolinimo.
Jei dabar kalbame tik apie lėtesnį augimą, kada galėtų ateiti nauja krizė?
Trečiąjį ketvirtį pasaulio ekonomikos augimo tempai bus silpnesni, bet tikimasi paspartėjimo paskutinį šių metų ketvirtį. Sunku pasakyti, ar mes išvysime visų ekonominių rizikų materializaciją šių metų pabaigoje, bet šie du ketvirčiai yra labai svarbūs įvertinant globalios ekonomikos sveikatą bei kaip jos geba tvarkytis su naujais iššūkiais.
Šiandien mes kalbame apie dideles viešojo sektoriaus skolas, todėl naivu tikėtis, kad ši problema bus išspręsta per trumpą laiką. Bet reikia tikėtis, kad metų pabaigoje turėsime daugiau informacijos ir rodiklių, ar reikia vėl tapti didesniais optimistais, ar pesimistais.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos ekonomika?
Viešųjų finansų nesubalansuotumas kamuoja ir Lietuvą. Šio veiksnio negalima ignoruoti, kaip ir galimai blogėsiančių pasaulio ekonomikos raidos tendencijų.
Svarbu tęsti patikimą konsolidaciją ir vykdyti tikslus sumažinti santykinai didelį deficitą. Net jei mūsų skaičiai yra gerokai gražesni nei didžiųjų Europos skolininkių, mūsų regiono ekonomikos – nedidelės, bet jų raida pasižymi gana dideliu netvarumu: tai mes krintame į didžiulę duobę, tai atsigauname pakankamai sparčiai. Todėl rinkos mus vertina kaip rizikingas.
Šiame kontekste tos rinkos gali greitai užsidaryti ar už galimybę pasiskolinti mokėti didelę kainą.
Taigi svarbu siekti viešojo sektoriaus subalansavimo, tik tai gali užtikrinti stabilią padėtį ir grąžinti investuotojų pasitikėjimą.
Kiek drebantys JAV ekonomikos pamatai svarbūs Lietuvai?
Tiesiogiai JAV nėra svarbi Lietuvos užsienio prekybos partnerė, bet JAV diktuoja pasaulio ekonomikos klimatą. Neabejotinai tai, kas dedasi šioje ekonomikoje, turi būti svarbu visiems.
Po praėjusios krizės supratome esantys globalaus pasaulio dalis ir negalime ignoruoti rizikos, kuri ateina iš išorės, net jei patys tvarkomės neblogai ir atrodome pakankamai stabiliai.
Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad subalansuotas viešasis sektorius ir maža skola yra aiškus pranašumas, ekonomikai suteikiantis daug daugiau galimybių pritraukti investicijas ir augti daug tvariau.
Taigi Lietuva užsiveržtų diržų dar neturėtų atlaisvinti?
Dabar tokios galimybės neturime. Tai – prieš tai buvusios politikos ilgus metus toleruotos prociklinės fiskalinės politikos pasekmė : ir gerais laikais mes negalėjome subalansuoti savo viešųjų finansų, sukaupti perteklių blogiems laikams.
Šiandien mums pasaulis sako, kad yra tam tikra rizika, jog tie blogi laikai gali ateiti. Nenoriu nieko gąsdinti, nes tie blogi laikai gali atrodyti žymiai geriau nei tai, ką turėjome 2008 metais.
Bet mums duotas signalas, kad padėtis gali negerėti taip greitai, kaip tikėjomės. Aišku, kad tokiomis sąlygomis atsipalaiduoti ir pradėti išlaidauti ypač artėjančių rinkimų kontekste galimybės nėra. Reikia aiškiai nustatyti, kad turime turėti rezervą nenumatytiems atvejams, kurių niekas negali prognozuoti.
CV: Violeta Klyvienė
,,Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Vilniaus universitetas (VU), doktorantūros studentė.
2007 m. – „Orion Securities“ finansų analitikė.
1994–2007 m. – Lietuvos banko ekonomistė, vėliau – Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininko pavaduotoja.
Nuomonės: Ar bus nauja krizė?
Asta Grabinskė, gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė:Optimizmo turime nemažai, nes nei šiais, nei kitais metais kritimo neprognozuojame. Lietuvos ekonomika dar turėtų augti ir plėtotis teigiamai, nes yra konkurencinga, auga eksportas, gyventojų perkamoji galia, pakankamai gerai suvaldyti finansai.
Nerijus Mačiulis, vyriausiasis ,,Swedbank” ekonomistas:
Šią krizę galima vadinti savaiminio išsipildymo. Jeigu pasaulio gyventojai bijos recesijos, ribos išlaidas ir taupys, jeigu investuotojai bijos, recesija ateis. Todėl pasaulio centriniai bankai daro viską, ką gali, kad išlaikytų teigiamus lūkesčius, pavyzdžiui, žadėdami mažas palūkanų normas.
