Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.)
Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.
Visgi, manome, kad išoriniai veiksniai – brangstantys energetiniai ir maisto produktai išliks pagrindinėmis infliacinių procesų varomosios jėgos ir ateityje. Tikėtina, kad šių neigiamų šokų įtaka Lietuvos infliacijai išliks gana ilgą laiką. Tiesa, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulinis maisto kainų indeksas po ilgalaikio rekordinio augimo per mėnesį sumažėjo 2,9 proc. Tačiau vargu ar tai galima laikyti stabilia tendencija, nes pastarąjį sumažėjimą galėjo lemti įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Japonijoje, kurių poveikis iš esmės trumpalaikis. Vertinant fundamentalių veiksnių įtaką, maisto produktai Lietuvos rinkoje gali brangti ir toliau. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulinių maisto kainų didėjimas ar mažėjimas Lietuvoje pasireiškia su tam tikru vėlavimu. Riziką didina ir kylanti naftos kaina. Geopolitinė rizika išlieka aukšta, o tai neigiamai veikia lūkesčius dėl naftos pasiūlos augimo.
Kol kas infliacijos prognozių nekeičiame: 2011 m. infliacijos prognozes jau padidinome iki 3,4 proc. 2012 m. prognozės – optimistiškesnės. Neigiama pasaulinių veiksnių įtaka mažės, o vidutinė VKI infliacija turėtų sumažėti iki 2,5 proc.
Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
