Liepą laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius išaugo dešimtadaliu, taip pat padaugėjo į darbo rinką sugrįžusių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vidurvasarį darbdaviai paskelbė 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (9,7 proc.) daugiau nei birželį. Daugiausia darbuotojų ieškota Vilniuje – čia įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.
„Darbuotojų poreikis ūgtelėjo daugelyje sektorių, palyginti su birželiu: aktyviau darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, statybos, transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos veiklą vykdančios įmonės.
Daugiausia nuo metų pradžios laisvų darbo vietų skelbta švietimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose (atitinkamai – 900 ir 500)“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Užimtumo tarnybos atstovė taip pat pažymi, kad, be išaugusios darbuotojų paieškos, didėjo ir įsidarbinimų skaičius. Liepą dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,5 proc. daugiau nei birželį. Įsidarbinusių skaičius augo 39 iš 60 savivaldybių.
Daugiausia asmenų įsidarbino statybos, žemės ūkio, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Nepaisant padidėjusios darbuotojų paklausos, augo nedarbas
Visgi, nepaisant išaugusios darbuotojų paklausos, liepą šalyje augo nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas didėjo 0,1 proc. punkto (8,6 proc.).
„Registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus – pastaruosius trejus metus liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas, palyginti su birželiu“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos atstovė.
Rugpjūčio 1 d. šalyje registruota 156,5 tūkst. bedarbių – 1,2 proc. (1,8 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.
Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 23 iš 60 savivaldybių, mažėjo – 28-iose, o išliko nepakitę – 9 savivaldybėse. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Lazdijų rajone, Kaune ir Mažeikių rajone, taip pat Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse.
