Darbdaviai turės atskleisti vidutinius vyrų ir moterų atlyginimus, o darbuotojai galės reikalauti, kad jiems būtų mokama tiek pat.
Kitu atveju darbdaviai mokės ne tik baudas – mažiau uždirbusiems darbuotojams jie dar turės atlyginti ir pajamų skirtumą už visą išdirbtą laiką.
Ko galės reikalauti darbuotojai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad darbuotojai negalės sužinoti konkretaus kito darbuotojo atlyginimo.
Įmonės, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turės reguliariai skelbti vidutinį vyrų ir moterų darbo užmokestį.
Vis tik kiekvienas darbuotojas galės paprašyti darbdavio pateikti tokį patį ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį, kad galėtų jį palyginti su savuoju ir įsivertinti, ar jam yra mokamas teisingas, jo nediskriminuojantis atlyginimas.
Anot ministerijos, darbuotojai, kurių teisė į teisingą apmokėjimą bus pažeista, galės raštu kreiptis į darbdavį reikalaudami paaiškinti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, jeigu toks yra.
SADM pabrėžė, kad darbdavys, negalintis tokio skirtumo pagrįsti objektyviais kriterijais, turės užtikrinti darbuotojo teisę gauti tokį patį darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą
„Jei darbdavys nevykdys šios pareigos, darbuotojas pirmiausia galės kreiptis į darbuotojų atstovus. Nepavykus susidariusios situacijos išspręsti įstaigos viduje, darbuotojai ar jų atstovai galės kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Esant individualiam ginčui dėl konkrečiam darbuotojui mokėto neteisingo darbo užmokesčio – į Darbo ginčų komisiją. Po netenkinančio Darbo ginčų komisijos sprendimo – į teismą“, – vardijo ministerijos atstovai.
Kada darbdavys darbuotojui turės primokėti
Pasak SADM, pagrindinis direktyvos siekis – kad darbuotojai žinotų apie bendrą užmokesčio situaciją darbovietėje, taigi VDI turės užkrinti, kad darbdaviai šią informaciją atskleistų.
Pirmiausia inspekcija aiškinsis, dėl kokių priežasčių duomenys nėra atskleisti. Jei darbdavys dėl objektyvių priežasčių susidūrė su sunkumais, VDI jį konsultuos, jam padės.
Tačiau piktybiškai vengiančius savo pareigą įgyvendinti darbdavius sankcionuos baudomis, vardijo SADM.
Ministerijos teigimu, kiekviena situacija bus vertinama individualiai: „Direktyvos nereikėtų suprasti taip, kad 5 proc. leistinas skirtumas yra absoliutus.
Akcentuotina, kad darbo užmokesčio skirtumas gali būti ir didesnis nei 5 proc., jeigu jis atsiranda dėl objektyvių priežasčių. T. y. darbo rezultatų, kompetencijos, darbo krūvio ir kitų veiksnių.“
SADM aiškinimu, kai bus konstatuojama, kad konkrečiam darbuotojui nepagrįstai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, jam turės būti kompensuojamos visos dėl šios situacijos negautos pajamos, kurios bus apskaičiuojamos pagal individualią situaciją.
Taigi, pvz., jeigu moteris, 3 mėn. dirbdama toje pačioje įmonėje, nepagrįstai uždirbo 6 proc. mažiau, nei kolega vyras, darbdavys turės jai kompensuoti per mažas pajamas už visus 3 išdirbtus mėn.
Darbdaviai nežinos, kiek darbuotojas uždirbo kitur?
Tuo metu profsąjungos tikisi, kad ši direktyva išspręs darbo užmokesčio diskriminaciją dėl amžiaus ir lyties, darbo užmokesčio skaidrumą, taip pat, kad darbuotojai galės lengviau derėtis dėl atlyginimo.
„Jei, pvz., darbdaviai iš pretendento išties nebegalės reikalauti pateikti ankstesnės savo darbovietės darbo užmokesčio, buvusio atlyginimo ir pagal tai planuoti, kokį atlyginimą siūlyti pretendentui, tai irgi yra sveikintina.
Taip sumažės diskriminacijos pagal ankstesnį atlyginimą rizika. O potencialus darbuotojas galės gauti informaciją apie atlyginimo intervalą, kurį siūlo naujasis darbdavys“, – komentavo laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pareigas einantis Audrius Gelžinis.
Anot jo, tokia sistema turėtų užtikrinti derybų dėl darbo skaidrumą ir savotišką paritetą, kadangi dabar atėjus į darbo pokalbį stiprioji pusė derybose yra darbdavys, o darbuotojas yra silpnesnis, jaučiasi nepatogiai, kartais net žeminančiai, „prašytojo“ pozicijoje.
A. Gelžinis neslėpė, kad iš direktyvos kyla ir tam tikrų grėsmių. Pvz., kad darbdaviai ras būdų, kaip direktyvą interpretuoti, vengs atskleisti vidutinį darbo užmokestį, skiriamas premijas.
Pašnekovas taip pat svarstė, kaip bus nustatoma darbo vertė, pasveriama darbuotojo kvalifikacija, įgūdžiai, pastangos, atsakomybė, kaip bus vertinami rezultatai ir pan. Esą net ir tas pačias funkcijas atliekantys darbuotojai dirba skirtingai ir vien dėl to jų atlyginimas negali būti vienodas.
Kur ir kiek vyrai uždirba daugiau nei moterys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius pastebi, kad atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų simboliškai sumažėjo nuo 13,5 proc. 2023 m. iki 12,9 proc. šiemet.
Taigi šiuo metu vyrai vidutiniškai uždirba 149 eurais (į rankas) daugiau nei moterys.
Jis atkreipė dėmesį, kad šis skirtumas varijuoja priklausomai nuo žmonių amžiaus: „Pvz., 31–40-aisiais gyvenimo metais atlyginimų atotrūkis tampa vienu didžiausių.
Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su šeimos kūrimu – minėtu gyvenimo laikotarpiu yra įprastas šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir dėl to vykstantys karjeros pertrūkiai, kuriuos dažniausiai patiria moterys.“
Anot M. Morkevičiaus, vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai yra kompleksinė problema, susijusi su giliais stereotipais.
Jis neslėpė, kad Lietuvoje vadovaujamose pozicijose vis dar vyrauja vyrai, tad šiuo atveju natūralu, kad jie daugiau ir uždirba.
„Srityse, kuriose fiksuojami didžiausi vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai (finansų ir draudimo, informacijos ir ryšių), dirbančių moterų nuošimtis nesiekia nė dešimtadalio.
O sektoriai, kuriuose tradiciškai vyrauja moterys (švietimas, socialinė rūpyba, sveikatos priežiūra) skirtumų žirklės mažesnės, tačiau ir vidutiniai atlyginimai čia taip pat gerokai mažesni“, – vardijo tarnybos atstovas.
Jis paminėjo, kad skundų dėl moteris diskriminuojančios algos Lygių galimybių kontrolierė gauna nedaug – vos kelis per metus. Tačiau, anot M. Morkevičiaus, tai neatspindi realios situacijos, nes veikiausiai dėl to yra vengiama kreiptis:
„Ypač, kai darbo santykiai nėra nutrūkę, nes baiminamasi neigiamų pasekmių iš darbdavio ir kolegų pusės.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
