Pvz., papildomų priedų prie algos, specialios darbo aprangos, kondicionierių, kurie užtikrintų reikiamą temperatūra, taip pat daugiau pertraukų ar net kito darbo laiko.
Dirbant karštyje – daugiau pertraukų
Pasak vienos iš didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės „Naresta“ ekspertų, būtent informacijos stoka dažnai lemia, kad darbuotojai karštomis dienomis be reikalo rizikuoja savo sveikata.
„Karštis – rimtas pavojus sveikatai. Į jį reikėtų žiūrėti rimtai visiems, visų pirma – lauke dirbantiems žmonėms.
Teisės aktai mūsų šalyje gana plačiai apibrėžia saugaus darbo karščio sąlygomis taisykles, tačiau nežinojimas lemia, kad šių principų ne visada yra laikomasi“, – sako „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Dovilė Poliakova.
Anot jos, kai oro temperatūra darbo vietoje pakyla iki 28 laipsnių ar daugiau, kaip prognozuojama šią savaitę Vilniuje, darbdaviai privalo imtis papildomų priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) papildė, kad dirbant lauke, kai temperatūra – aukštesnė kaip 28 laipsniai (o dirbant fizinį darbą – aukštesnė kaip 26 laipsniai), ne rečiau kaip kas 1,5 val. turi būti suteiktos specialios pertraukos.
VDI pabrėžė, kad šios pertraukos turi būti apmokamos kaip darbuotojo dirbtas laikas, nors per jas darbuotojas ilsisi.
„Vienas iš svarbiausių aspektų – reguliarūs poilsio pertraukų grafikai. Karštomis dienomis rekomenduojama kas valandą skirti 10–15 minučių poilsio pavėsyje ar vėdinamoje vietoje.
Ir užtikrinti galimybę darbuotojams gerti pakankamai vandens – bent 1–2 litrus per pamainą“, – primena D. Poliakova.
O esant didžiausiems karščiams turėtų būti koreguojamas ir darbo laikas. Anot ekspertės, darbus rekomenduojama organizuoti ankstyvomis ryto valandomis arba perkelti į vėsesnį paros metą, taip sumažinant riziką darbuotojams.
Kada turi būti mokamas priedas prie algos
VDI teigimu, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai darbo aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, darbuotojui mokamas padidintas darbo užmokestis.
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad anksčiau už darbą lauko sąlygomis buvo numatyta atskira kompensacija, tačiau 2023 m. birželį ji buvo panaikinta.
Taigi dabar, pasak VDI, darbo teisės normos nenustato konkretaus apmokėjimo – jis turėtų būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje ar sulygtas darbo sutartyse.
„Kai oro temperatūra darbo vietoje siekia 28 laipsnius ar daugiau, toks priedas tampa darbdavio prievole.
Atsakingos bendrovės tokius papildomus priedus sutartyse paprastai įtraukia“, – pabrėžė „Naresta“ atstovė.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavęs advokatų bendrovės „Glimstedt“ teisininkas Artūras Tukleris, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, darbai gali būti netgi stabdomi, o darbuotojai perkeliami į kitą darbą:
„Sustabdžius darbus, darbdaviui galėtų kilti pareiga arba mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį, arba apmokėti darbuotojams kaip už prastovą, priklausomai nuo to, kaip būtų traktuojama tokia darbų stabdymo priežastis.“
Suteikia aprangą, dalija ledus ar kremą nuo saulės
VDI nurodė, kad įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pvz., šiltnamyje ar saulėkaitoje
Dėl to, esant galimybei, darbus reikia organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje.
VDI paminėjo, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą – nuo 11 iki 17 val. Tuomet nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Pasak D. Poliakovos, dirbant per karščius labai svarbi ir tinkama apranga, padedanti išvengti perkaitimo, t. y. lengva, orui laidi, šviesių spalvų.
„Tinkama apranga gali ženkliai sumažinti perkaitimo riziką – atėjus tikrai rimtai karščio bangai, tai gali būti gyvybiškai svarbi apsaugos priemonė.
Ją suteikti taip pat turėtų darbdaviai, tačiau labai svarbu, kad visi dirbantys lauke ir patys tuo pasirūpintų, saugotų save“, – pataria D. Poliakova.
Jos teigimu, kai kurios bendrovės lauke dirbantiems specialistams karščių metu suteikia ir papildomų priemonių: dalija SPF kremus nuo saulės, naudoja specialias liemenes, kurios padeda vėsinti kūną.
Ekspertė vardijo, kad tose šalyse, kuriose karščiai tęsiasi ilgai, statybvietėse įrengiamos kondicionuojamos patalpos, kur darbuotojai gali atsivėsinti. Naudojami vandens garintuvai ir dulksnos sistemos, mažinančios aplinkos temperatūrą.
Ji paminėjo, kad bendrovės kartais net pasirūpina ledų porcijomis darbuotojams, kad šie galėtų atsigaivinti ir išvengtų perkaitimo.
Darbo vieta turi būti kondicionuojama ir vėdinama
VDI atkreipė dėmesį, kad karščiui jautriausi yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Anot inspekcijos, siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.
VDI aiškinimu, oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos, taip pat kondicionieriai turi būti tinkamai išvalyti.
Pasak inspekcijos atstovų, temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą.
„Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteiktos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais“, – patarė VDI.
Anot jos, tais atvejais, kai darbdavys nesudaro saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI.
„Laisvos formos ar pagal pavyzdį užpildytą prašymą (skundą) darbuotojas gali atsiųsti arba paštu, arba elektroninėmis priemonėmis, arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių“, – vardijo inspekcijos atstovai.
Perkaitimo požymiai – kaip atpažinti?
„Naresta“ atstovė pabrėžė, kad dirbant yra būtina stebėti vieniems kitų bei savo būklę.
Ji vardijo, kad pastebėjus tokius perkaitimo požymius, kaip pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant sustabdyti darbą ir suteikti pirmąją pagalbą:
„Darbo vietose, kuriose dirbama karštyje, turi būti bent vienas asmuo, apmokytas suteikti pirmąją pagalbą perkaitimo atveju.“
Anot D. Poliakovos, darbuotojams svarbu žinoti ir tai, kad nėščiosios ar žmonės, turintys širdies, kvėpavimo ar kitų lėtinių ligų, turi teisę dirbti mažiau pavojingomis sąlygomis arba būti perkelti į kitą darbo vietą.
Nors ši pareiga dažnai pamirštama, būtent šiai grupei karštis kelia didžiausią pavojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
