Prasižengus kelyje, tarkime, viršijus leistiną greitį, kai kuriais atvejais vairuotojai vis tiek bando išvengti paskirtos baudos ir nusprendžia naudoti tam tikras gudrybes.
Pavyzdžiui, kai kurie jų apsimeta, kad įvykdyto pažeidimo metu prie automobilio vairo buvo kitas asmuo.
Tačiau net ir tokiu atveju policija dažnai sugeba išsiaiškinti, ar asmuo nepateikia melagingų parodymų.
Už melagystes gali skirti ir baudą
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt yra teigę, kad vairuotojų bandymas gudrauti gali atsirūgti, mat už tai gresia baudos.
„Asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Be to, melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų“, – tąkart teigė policijos atstovė.
Nerimą kelia girti vairuotojai
Pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose skaičius kinta nežymiai. Šiemet mažiausia žuvusiųjų per minimą laiką. Skaudžiausių eismo įvykių keliuose priežastis – vis dar nevaldomas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas. Vykdydama prevencines priemones Lietuvos policija šį pusmetį nustatė per 0,5 mln. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
,,Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis vertinome ketverių metų rodiklius. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės.
Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, – sako Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
2024-aisiais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų, nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės – 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių). Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį – 1 294; 2023 m. I pusmetį – 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį – 1 458 (2023 m. I pusmetį – 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį – 274).
Daugiau eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai
Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. – 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.
Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. – 5, o 2024 m. – 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).
Dažniausiai žūsta vairuotojai
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį – 59 proc. – žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį – 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų – 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.) (2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį – 54 proc.). Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.
Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos – nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų: 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, saugos diržų nenaudojimo atvejų – 11 376.
II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastiprintas patruliavimas kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, masinių renginių, festivalių ir švenčių metu.
