Lietuvos žemdirbiai, daržininkystės ar kita veikla besiverčiantys ūkininkai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kuri gali būti panaudojama, pavyzdžiui, perkant traktorius ar įsigyjant padargus.
Tam, kad parama būtų gaunama, prieš tai esami arba būsimi ūkininkai turi parengti projektą, kuriame pateikiamas detalus planas, pavyzdžiui, kokia veikla bus verčiamasi, kiek produkcijos planuojama parduoti per tam tikrą laikotarpį ir t.t.
Tačiau NMA primena, kad jeigu ūkininkai su savo technika bandys uždarbiauti ir ją naudos ne pagal paskirtį, tokiu atveju gresia ir tam tikros sankcijos.
Traktorius – tik numatytai veiklai vykdyti
NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad iki šiol ūkininkai gali suteikti vienkartinio pobūdžio neatlygintiną pagalbą.
Pavyzdžiui, jei dėl gausaus sniego nėra galimybės gyventojams pasiekti ugdymo, gydymo įstaigos, o ūkininkas savarankiškai nuvalė kelią, tokiu atveju jam atskiros sankcijos nebus taikomos.
Tačiau primenama, kad paramos lėšomis įgytas turtas, tarkime, traktorius, yra skirtas tik projekte numatytai veiklai vykdyti, todėl negali būti naudojamas paslaugoms teikti, taip pat už tam tikrą veiklą negalima gauti atlygio.
„Lietuva yra pralaimėjusi bylą Europos Teisingumo teisme. Šio teismo sprendimu, paramos lėšomis įsigyto turto net dalinis naudojimas kitoms reikmėms – negalimas. Atitinkamai tai reglamentuota paramos priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro įsakymu.
Taigi, atlikdama įgyvendinamų bei įgyvendintų projektų kontrolę, NMA privalo vadovautis teisės aktais“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, ūkininkams nėra draudžiama atvykti į kitą miestą su technika, įsigyta už paramos lėšas, dėl klausimų papildomų klausimų, susijusių su vykdomu projektu.
Tektų grąžinti paramą
Po snygio kelius valantiems ūkininkams toks darbas ne visada kompensuojamas, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Pasak jo, tai įsisenėjusi praktika, nulemta ankstesnių įstatyminių įpareigojimų kelius tvarkantiems asmenims.
Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas tikina, kad rajonų savivaldybės turi galimybes kompensuoti ūkininkams už jų darbą ir sudaryti ilgalaikes sutartis.
Nors R. Juknevičius pastebi, kad situacija keičiasi, jo nuomone, dar yra savivaldybių, kurios perka paslaugas iš bendrovių, kurios negali užtikrinti tinkamo kelių valymo, tad vis tiek pasitelkiami ūkininkai.
„Ūkininkai dažnai tą daro neatlygintinai ir praktika yra įsisenėjusi, nors yra pasikeitimų. Šią problemą iškėlėme dar 2009 m. Tuo metu buvo kalbama, kad ūkininkai negali įsipareigoti atlikti visų kelio priežiūros darbų. Jie neturi sertifikatų, o kelias – inžinierinis įrenginys, o kadangi ūkininkai neasfaltuoja, neremontuoja tiltų, tai negali būti samdomi ir sniego valymui“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė R. Juknevičius.
„Kiek žinau, situacija kažkiek pasikeitusi. Bet yra savivaldybių, kur daromi dideli užpirkimai, viskas atiduodama vienam tiekėjui, kuris net neturi technikos sniegui stumdyti. O šis naudojasi subrangovais, samdydamas ūkininkus už grašius“, – aiškino jis.
Jis taip pat priminė, kad jei ūkininko naudojama technika buvo pirkta su Europos Sąjungos parama ir naudojama ne žemės ūkio darbams, paramą gali tekti grąžinti.
Visgi D. Vedrickas tikino, kad ūkininkų samdymas kelių valymui yra ne tik teisiškai galimas, bet ir skatinamas. Pasak jo, statistiniai duomenys rodo, kad darbas ūkininkams neretai kompensuojamas, net kai jo vertė siekia vos kelias dešimtis eurų.
„Galimybės iš tikrųjų yra ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas netgi skatina. Nes visos iniciatyvos padarytos taip, kad dėmesys būtų smulkiam ir vidutiniam verslui. (...) Tai, ką mes matome iš statistikos, kad sniego valymo paslaugų įsigijimas nėra toks retas – per beveik 2 metus yra sudaryta apie 1,2 tūkst. sutarčių. Ir dažnu atveju jos yra žodinės, kur vertė siekia iki 5 tūkst. eurų. Net yra atvejų, kad vienkartinės sutartys sudaromos už 30 eurų“, – komentavo D. Vedrickas.
„Galimybės dalyvauti ir sudaryti žodines sutartis, savivaldybėms operatyviai spręsti problemas ir sudaryti sąlygas vietos verslams tikrai yra“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Rokiškio rajono ūkininkas Petras Šiaučiūnas teigė, kad norint gauti kompensaciją už vykdomus kelio valymo darbus, reikia pradėti naują veiklą, kuri tiesiog neapsimoka.
„Paprašiau buhalterės paruošti pasiūlymą kelių valymui. Buvau informuotas, kad turėčiau atidaryti papildomą veiklą, vesti papildomą buhalteriją, pirkti kurą, ir už tai aš gausiu nuo 40 iki 55 eurų su PVM“, – paminėjo jis.
Sostinėje – tūkstančiai ūkininkų su traktoriais
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, Vilniaus centrą antradienį užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – modernūs traktoriai ir miškavežiai. Prie Vyriausybės rūmų pradėta statyti scena.
Trečiadienį ir ketvirtadienį jie protestuos prie Vyriausybės, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, panaikintą dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
Akcijos organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas sako, jog apie 1300 sunkiosios technikos vienetų jau užpildė pagrindinę sostinės gatvę ir jos prieigas. Visą ją bandoma sutalpinti miesto centre.
„Gedimino prospektas jau beveik užsipildęs, taip pat aikštelė (prie Seimo – BNS) beveik pilna. Skaičiuojam, kad čia yra apie 600 traktorių ir tai yra pusė tiek, kiek atvažiuos. (...) Kiti bus nukreipti į kitas aikšteles, konkrečiai vietos dar negaliu pasakyti“, – BNS antradienį po pietų sakė D. Arlauskas.
Traktoriai rikiuojasi dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas, keli pasikabinę nuotraukas su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko galva. Įvairių sumontuotų ministro nuotraukų yra daugybė.
Protesto dalyviai nusiteikę pozityviai, dalis jų susibūrę į grupeles, kartu gurkšnoja arbatą, valgo sumuštinius. Ūkininkai BNS teigė, kad bendros vietos susitikimams antradienį neturi, todėl stoviniuoja prie savo technikos. Kai kurie jų nakvynei ketina važiuoti namo, iš toliau atvykusieji nakvos viešbučiuose ar pas draugus, gimines.
„Neturim nieko (išsinuomavę nakvynei – BNS), važiuosim namo. (...) Atvažiuos mašina ir mus paims“, – BNS sakė Utenos rajono ūkininkas Remigijus Juodka.
„Palyginus su tais nuostoliais, kuriuos patiriame, tai čia jau nebedideli nuostoliai. (...) Viešbutį („Neringos“ – BNS) mes pasiėmėme, kaip kas, kas pas gimines, kas viešbutį“, – BNS pasakojo Rokiškio rajono augalininkystės ūkio savininkas Dainius Mikalaičiūnas.
Jis pridūrė, kad čia atvykę protestuotojai išleido nemažai lėšų – vien kuras važiuojant didelį atstumą traktoriumi daug kainuoja. Tačiau, anot jo, problemos yra itin rimtos, todėl ūkininkai pasiryžę aukotis.
„Jeigu čia atvažiavome, tai žinokit, gresia užsidarymas. Nes mes šiaip kantrūs esame, be reikalo nevažiuojame. Jeigu niekas nesikeistų, tai kitais metais (...) užsidarome. (...) Plius minus (atvažiuoti su traktoriumi – BNS) kainavo apie 300 eurų“, – sakė Rokiškio ūkininkas.
Proteste dalyvaujantys ūkininkai BNS pasakojo, kad jei valdžios atstovai su jais tinkamai nesikalbės, jie su technika Gedimino prospekte stovės „kad ir dvi savaites“. Kai kurie ūkininkai teigė iki Vilniaus traktoriumi važiavęs visą naktį.
Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti, spūsčių nėra. Ant kiekvieno traktoriaus yra specialus numeris, kuriuo organizatoriai gali atsekti jo savininkus. Šalia traktorių prospekte yra vietos pravažiuoti policijos, greitosios pagalbos automobiliams.
Pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ūkininkų protestas dėl žemės ūkio politikos turi priežasčių, tačiau reikalavimai yra girdimi ir į juos ketinama atsižvelgti.
„Dabartinis protestas tikrai turi priežasčių, ūkininkai išreiškė labai konkrečius reikalavimus, matau, kad ketinama į tuos reikalavimus atsižvelgti ir taisyti situaciją jau (Seimo) pavasario sesijoje. Neabejoju, kad tai bus padaryta, ir galėsime visi grįžti prie darbų“, – trečiadienį viešėdamas Radviliškyje žurnalistams sakė valstybės vadovas.
Anot jo, kai kurie akcizai „buvo padidinti tiesiog drastiškai“, nenumačius pereinamojo laikotarpio.
„Kalbu apie suskystintų naftos dujų akcizą, kuris drastiškai išaugo, turiu galvoje pakeistą tvarką žaliajam dyzelinui. Šie perlenkimai turėtų būti ištaisyti, ir tikiuosi, kad tai bus gera pradžia dialogui su ūkininkais“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, visi, tarp jų ir ūkininkai, turėtų būti suinteresuoti gyventi švarioje, saugioje aplinkoje, o žaliosios ekonomikos tikslai svarbūs visai Europos Sąjungai, kurios dalis Lietuva yra.
„Tačiau visus sprendimus reikia įgyvendinti tariantis, protingai, nustatant pereinamuosius laikotarpius, ir ypač pabrėžčiau pereinamųjų laikotarpių svarbą nustatant akcizų politiką“, – sakė prezidentas.
Jis tvirtino, kad jeigu būtų Vilniuje, mielai susitiktų su žemdirbiais aptarti žemės ūkio prioritetus ir ateitį.
„Mielai galėčiau ir susitikti su ūkininkais, niekada nevengiu šito daryti. Manyčiau, kad tokia diskusija būtų prasminga ir galbūt ne tiek gaisrų gesinimo prasme, kiek norėtųsi su ūkininkais atvirai pakalbėti apie žemės ūkio perspektyvą Lietuvoje, kokiu keliu eisime, kokius prioritetus nustatysime. Tada bus lengviau diskutuoti, ką valdžia padaro arba nepadaro“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją dėl valdančiųjų vykdomos žemės ūkio politikos, Vilniaus centrą nuo antradienio užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – traktoriai ir miškavežiai, iš viso apie 1,3 tūkst. sunkiosios technikos vienetų. Jie stovi prie Seimo, Vyriausybės, kitų valdžios institucijų, dėl to sostinės centre apribotas eismas.
Trečiadienį prie Vyriausybės rūmų surengtas ūkininkų ir jų rėmėjų mitingas. Jis planuojamas ir ketvirtadienį.
Žemdirbiai ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekiama atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.
Kita organizacija – Žemės ūkio rūmai – sausio pradžioje aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteikė rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.
Rūmai teigė rezoliuciją įteikę palaikydami ūkininkų protestus, tačiau Taryba nuo rūmų veiksmų teigia visiškai atsiribojanti.
Vyriausybė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame tikina, kad yra numačiusi žemdirbių problemų sprendimus, kuriuos anksčiau sausį aptarė premjerė su Lietuvos žemės ūkio taryba.
Teigiama, kad Vyriausybė, tariantis su Europos Komisija, ketina toliau spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.
Vyriausybė taip pat pranešė, kad pateiks Seimui derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą pavasario sesijoje, taip reaguojant į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, jau yra pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą.
