To nepadarius gresia baudos iki 600 eurų. Kai kurie gyventojai jau sulaukė pranešimų apie jas. Tuo metu specialistai įvardijo, kokio aukščio žolė turi būti, jeigu nenorite sulaukti nemalonumų.
Už nenupjautą žolę sulaukė baudos
Gyventojai piktinasi jau sulaukę baudų. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Irena skundėsi, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimą dėl baudos, kurią skyrė savivaldybė.
„Turėsiu susimokėti 140 eurų, nes kieme nenupjoviau žolės. Visada susitvarkau kiemą, žolę nupjaunu, tačiau šį kartą buvau išvykusi mėnesiui. Žolė užaugo ir iš karto – bauda.
Pirmą kartą tenka mokėti baudą už žolę, tikėjausi įspėjimo, pranešimo. O dabar iš karto turiu susimokėti nemažą sumą pinigų“, – piktinosi moteris.
Ji guodėsi, kad kitą kartą prieš išvykstant ilgesniam laikui reikės samdyti sodininką.
„Panašu, kad kiemo be priežiūros palikti negalima. Vėl išvykus, reikės prašyti, kad kažkas pjautų žolę, daugiau nebenoriu mokėti baudų“, – sakė moteris.
Tuo metu kita vilnietė Aurelija pasakojo, kad gyvena užmiestyje, kur kaimynai žole visai nesirūpina.
„Gyvename su vyru name, turime du vaikus. Savo namo kiemą prižiūrime, mėgstame ten leisti laiką, ypač vasarą. Tačiau šalia esantiems kaimynams jų kiemas visai nerūpi. Jie name apsilanko retai, nepjauna kieme žolės. Todėl ji peraugusi.
Bijome, kad ten veisiasi erkės, kurios per tvorą atkeliauja ir pas mus. Nesuprantu, kodėl žmonės nesirūpina nei savo, nei kitų sveikata“, – piktinosi moteris.
Aurelija tikino, kad kaimynai skundų negirdi.
„Jau kelis kartus prašėme nupjauti žolę, tačiau jie tik žada, bet nieko nedaro. Panašu, kad jiems nesvarbu kaip atrodo jų kiemas ir nesvarbu, kad ten veisiasi ligas platinančios erkės“, – sakė ji.
Gresia bauda iki 600 eurų
Savivaldybių atstovai įspėjo, kad gyventojai kieme nenupjovę žolės gali gauti baudas iki 600 eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, yra privaloma šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai.
Pasak savivaldybės atstovų, tinkamas žolės aukštis ar šienavimo dažnis nėra apibrėžti, taigi šienavimas privačiuose sklypuose gali būti atliekamas savo nuožiūra.
Vis tik jie pabrėžė, kad tai nesuteikia teisės apleisti sklypą ir visiškai nepjauti žolės.
Savivaldybė komentavo, kad, gavus nusiskundimų dėl netvarkomų sklypų, seniūnijos darbuotojai ir viešosios tvarkos pareigūnai atlieka patikrinimus.
Jeigu jų metu yra nustatoma pažeidimų, gali būti skirta bauda iki 140 eurų. Jei pažeidimai kartojasi – iki 600 eurų.
„Tačiau pirmiausia yra bandoma situaciją išspręsti taikiai – apleisto sklypo savininkas yra raštu įpareigojamas susitvarkyti aplinką per dvi savaites“, – pridūrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Ji negalėjo atskleisti, kiek pažeidimų dėl nešienavimo buvo nustatyta, kadangi jie yra skaičiuojami kartu su visais tvarkos ir švaros pažeidimais.
Vis tik atstovai nurodė, kad bendrai už įvairius Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus pernai buvo surašyti 327 protokolai.
Šiltuoju sezonu žolė turi būti ne ilgesnė kaip 10 cm
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Lasickas nurodė, kad reikalavimai žolės aukščiui yra numatyti.
Jis įvardijo, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolė turi būti pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm.
O vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. imtinai) turi būti užtikrinama, kad reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 10 cm.
Anot G. Lasicko, už šių taisyklių pažeidimus galima gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. O nusižengimą padarius pakartotinai grėstų 140–600 eurų bauda.
„Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per 2023 metus Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo surašyti 43 administracinio nusižengimo protokolai“, – paminėjo atstovas.
Gali padidėti ir žemės mokestis
Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų seniūnijos seniūnė Asta Chanko taip pat pabrėžė, kad savininkai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priklausančiose teritorijose.
Kaune, kaip ir Klaipėdoje, sklypus reikia šienauti periodiškai – žolės aukštis neturėtų būti aukštesnis kaip 12 cm.
Jį viršijus, seniūnijos gali skirti įspėjimus arba administracines baudas už sklypo nepriežiūrą.
Be jau minėtų baudų A. Chanko atkreipė dėmesį ir į tai, kad toliau nesitvarkant savo sklypų, jie gali būti įtraukiami į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, jiems taikant padidintą žemės mokestį.
Pašnekovė nurodė, kad jis gali siekti nuo 0,3 iki 4 proc. žemės vertės mokesčio.
„Kauniečiai aktyviai prižiūri ir tvarkosi jiems priklausančias sklypus, tačiau pasitaiko ir neprižiūrimų. Praėjusiais metais registruoti ir apmokestinti 172 nesutvarkyti sklypai“, – atskleidė Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Žoliapjovių kainos – gali siekti ir 2 tūkst. eurų
Nenorintys mokėti baudų už nenupjautą žolę, gyventojai gali patys imtis kiemų tvarkymo. Taigi, kiek kainuoja įsigyti tam skirtus prietaisus?
Pigiausia vejapjovė elektroninėje parduotuvėje „Pigu.lt“ yra elektrinė nesavaeigė ir kainuoja vos 51,4 euro. Savaeigė benzininė vejapjovė jau gali atsieiti ir virš 300 eurų. O brangiausių akumuliatorinių savaeigių vejapjovių kaina gali siekti ir 1,3 tūkst., ir 1,9 tūkst. eurų.
Parduotuvių tinklo „Senukai“ svetainėje galima matyti, kad populiariausios akumuliatorinės vejapjovės kainuoja, pvz., nuo 289 iki 519 eurų. Vejos pjovimo robotai atsieina ir 899 eurus, ir net 1 tūkst. eurų daugiau – 1899 eurus.
Benzininių vejapjovių kainos siekia pusę tūkstančio eurų, tačiau galima rasti ir daug brangesnių (pvz., 649 eurai) arba pigesnių (399 eurai).
Parduotuvių tinklo ekspertai neslėpė, kad klientų susidomėjimas įvairiais žolės pjovimo prietaisais jau yra pastebimai išaugęs.
Pasak pašnekovų, bendrai šių prietaisų pardavimai tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse yra penktadaliu didesni, lyginant su praėjusiais metais.
Jie nurodė, kad, priklausomai nuo prietaiso gamintojo, techninių savybių, papildomų priedų, žolės pjovimo prietaisų kainos svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų
„Senukų“ pardavimų statistika rodo, kad benzininės vejapjovės vis dar išlaiko savo populiarumą ir neužleidžia pozicijų, o elektrines vejapjoves aktyviau renkasi nedidelius plotus prie namų pjaunantys pirkėjai.
Pastebima, kad labai sparčiai auga akumuliatorinės sodo technikos ir vejos pjovimo robotų pardavimai. Pirkėjų pasirinkimą lemia jų patogus ir lengvas naudojimas, galimybė sutaupyti laiko.
Atstovai paminėjo, kad pastaruosius 5 metus žoliapjovės-robotai yra viena labiausiai augančių sodo technikos prekių kategorijų, taigi ir jų asortimentas išaugo keletą kartų.
„Kad kiekvienas vejos kampelis būtų nepriekaištingas, klientai įsigyja papildomą sodo įrangą. Pavyzdžiui, trimerius, kurie padeda suformuoti šaligatvių ir sodo lysvių kraštus, nupjauti sunkiai pasiekiamas vietas.
Vejos aeratorius, kurie gerina dirvožemio būklę – dėl jų į žemę lengviau prasiskverbia vanduo ir maistinės medžiagos, kurios yra būtinos vejos augimui“, – vardijo tinklo ekspertai.
Jie pridūrė, kad tarp pirkėjų populiarėja trąšų barstytuvai, užtikrinantys tolygų maistinių medžiagų pasiskirstymą dirvožemyje ir skatinantys vešlios vejos augimą.
Taip pat vandens purkštuvų sistemos, automatizuojančios vejos laistymo procesą, užtikrinant pastovų drėgmės lygį. Ir piktžolių traukikliai, apsaugantys veją nuo kenksmingų augalų ir padedantys žolei vešėti.