Pranešime pažymima, kad „Meta“ pareigūnai pasidalijo planu su Airijos privatumo priežiūros institucijomis, Briuselio skaitmeninės konkurencijos priežiūros institucijomis ir ES privatumo priežiūros institucijomis.
Praėjusį mėnesį „Meta“ taip pat buvo suteiktas „prieigos valdytojos“ statusas pagal naująjį ES Skaitmeninių rinkų aktą.
Tikimasi, kad jis neleis bendrovėms derinti naudotojų asmens duomenų įvairiose savo paslaugose ir nustatys kitus apribojimus.
ES siekia sukurti griežtesnį didžiųjų technologijų reguliavimą, kad apsaugotų Europos interneto naudotojus ir paskatintų konkurenciją JAV milžinų dominuojamoje pramonėje.
Pažymima, kad „Meta“ planuoja iš Europos naudotojų imti maždaug 10 eurų arba 10,46 JAV dolerio už mėnesinę „Facebook“ arba „Instagram“ prenumeratą darbalaukyje, o už kiekvieną papildomą paskyrą – maždaug 6 eurus.
Be to, prenumeratos kaina mobiliuosiuose įrenginiuose išaugtų iki maždaug 13 eurų per mėnesį, nes „Meta“ įskaičiuotų „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvių komisinius mokesčius už mokėjimus programėlėse.
„Meta“ pranešė reguliavimo institucijoms, kad artimiausiais mėnesiais Europos vartotojams planuoja pradėti taikyti prenumeratos be reklamų (SNA) planą, suteikiant vartotojams galimybę rinktis, ar ir toliau naudotis „Facebook“ ir „Instagram“ su asmeninėmis reklamomis, ar mokėti už jų paslaugas be jokių reklamų.
Tačiau neaišku, ar Airijos arba Briuselso reguliavimo institucijos pripažins, kad naujasis „Meta“ SNA planas atitinka ES reglamentus, pažymėjo leidinys.
„Wall Street Journal“ cituojamas „Meta“ atstovas spaudai teigė, kad bendrovė tiki nemokamomis paslaugomis, kurias remia personalizuoti skelbimai, tačiau yra pasirengusi ištirti galimybes laikytis „kintančių reguliavimo reikalavimų“.