Mūsų šalyje veikia trys pagrindiniai nepriklausomi elektros tiekėjai – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“.
Jeigu gyventojai nepasirenka konkretaus tiekėjo ir nesudaro sutarties, elektra jiems perduodama ir toliau. Tačiau tokiu atveju vartotojai lieka garantiniame tiekime, o už elektros perdavimą tampa atsakingas Energijos skirstymo operatorius (ESO).
Tokie gyventojai už elektrą moka pagal biržos kainą, padaugintą iš 1,15. Be to, ši paslauga teikiama laikinai – ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
O mažiausiai elektros suvartojantys žmonės iki šiol turi teisę likti visuomeniniame tiekime, už kurį atsako „Ignitis“. Tokiu atveju kainą už elektrą kas pusmetį nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Tačiau dabar socialdemokratai įregistravo Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima leisti visiems buitiniams vartotojams be išimties sugrįžti į visuomeninį elektros tiekimą.
Esą pagrindiniu tiekėju visuomeniniame tiekime galėtų tapti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“, o suteikta galimybė gyventojams neapribotų galimybės rinktis nepriklausomą tiekėją.
VERT tokį siūlymą peikia
VERT pirmininkas Renatas Pocius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tokia idėja leisti pirmojo ir antrojo rinkos liberalizacijos etapo buitiniams vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą nėra geriausia išeitis.
„Šiuose etapuose esantys vartotojai yra labiau pažengę, iniciatyvesni, gebantys nagrinėti, kokia situacija yra rinkoje, o taip pat linkę dažniau keisti nepriklausomą tiekėją.
Jeigu būtų sudaryta galimybė šiems vartotojams grįžti ir migruoti tarp visuomeninio ir nepriklausomo tiekimo, tai nukentėtų labiausiai pažeidžiami vartotojai – senjorai, neįgalūs asmenys, galbūt ir tie, kurie ne taip gerai išmano elektros energijos rinką“, – svarstė R. Pocius.
Pasak VERT atstovo, net ir tuo atveju, kai visuomeninė tiekimo kaina būtų mažesnė, didžiausią naudą pajustų tie gyventojai, kurie elektros sunaudoja daugiausiai.
„O jei atsitiktų tokia situacija, kad pradėtų generuotis tam tikras nuostolis ir dėl to būtų padidinta visuomeninio tiekimo kaina, tikėtina, kad tie buitiniai vartotojai vėlgi migruotų atgal pas nepriklausomus tiekėjus.
Taigi kyla rizika, kad atsiradusius kaštus galiausiai dengtų tie elektros vartotojai, kurie yra socialiai ir taip pažeidžiami, ne taip gerai išmanantys elektros rinkos tendencijas“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
R. Pocius svarsto, kad geriausias variantas yra, jei mažiausiai elektros suvartojantys trečiojo elektros rinkos liberalizacijos etapo vartotojai turėtų galimybę, bet ne pareigą rinktis nepriklausomą elektros tiekėją.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina, kad toks socialdemokratų pasiūlymas kelia abejonių, kurių pro akis gali nepraleisti ir vietos ar užsienio investuotojai.
„Didžiausia problema yra ta, kad šiuo pasiūlymu mes tam tikra prasme parodome valstybės politikos nestabilumą.
Ankstesnė valdžia siekė elektros rinkos liberalizavimo ir buvo skatinamas naujų tiekėjų atsiradimas, konkurencija, tačiau dabar pirminė idėja keliauja visiškai priešinga linkme, t.y. siekiama, kad gyventojai pasiliktų tik prie valstybinio tiekėjo“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad energetikos sektoriaus (įskaitant ir elektros rinkos liberalizavimą) klausimams reikia ilgalaikio stabilumo.
„Aš manau, kad visos politinės partijos privalo turėti vieningą poziciją.
Be to, Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kad mūsų šalyje būtų padidintas energetinio sektoriaus konkurencingumas“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Izgorodinas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pastarąjį laikotarpį energetikos sektoriuje galima pastebėti tam tikrą kainų nestabilumą.
Pavyzdžiui, kaip teigia ekonomistas, dar pernai tokiu pat laikotarpiu dujų kaina siekė 22 eurus už megavatvalandę, tačiau dabar už šią žaliavą prašoma ir 58 eurų.
„Visiems tiekėjams yra sudėtinga – tiek valstybiniam tiekėjui, tiek privačiam, nes yra labai sunku nuspėti, kokia bus tolimesnė rinkos situacija.
Aš manau, kad tiekėjai mato, jog konkurencinė aplinka tapo aštresnė, todėl jie iš esmės tikrai prisiima dalį savo kaštų, kad išsaugotų savo klientus“, – svarstė pašnekovas.
Tiekėjai irgi žeria priekaištus
Bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga įsitikinęs, kad rinkos liberalizacija kaip tik skatina konkurenciją ir inovaciją.
„Tad šį siūlymą vertiname vienareikšmiškai neigiamai, jis mažina pasitikėjimą pačia liberalizacija, diskredituoja visą sektorių.
Baikime pagaliau tą liberalizacijos procesą, pasekime kitų šalių pavyzdžiu, ir neieškokime priežasčių, kodėl to nedaryti“, – tokio pasiūlymo nauda abejojo M. Giga.
Bendrovės atstovas taip pat kreipiasi į politikus ir sako, kad nepriklausomi tiekėjai veikia ir kaip draudikai, prisiimdami sau kainų rizikas nestabiliais laikais.
„Konkuruodami tarpusavyje tiekėjai užtikrina visos sistemos efektyvumą. Ištikus 2022-ųjų krizei, tie gyventojai ir verslai, kurie turėjo pas nepriklausomus tiekėjus užfiksuotas kainas, visiškai nepajuto kainų kilimo, nes jį prisiėmė tiekėjai.
Taip buvo sutaupyta milijonai ne tik gyventojų, bet ir valstybės lėšų, kurios, jei ne liberalizacija, būtų skirtos elektros kainų kompensacijoms ir subsidijoms. Dabar brukama sistema, kur galimos realios rizikos ar nuostoliai, galimai kompensuojami viešais pinigais, o tikrai neskatina ieškoti efektyvumo“, – pastabas žėrė M. Giga.
Pasak jo, toks politikų siekis esą kaip tik gali užkirsti kelią bendrovių investicijoms.
„Dabar tiekėjai net negali ir nenori investuoti, nes pastarųjų keturių metų istorija rodo, kad politinė rizika labai didelė, todėl investuoti reikia labai atsargiai. Tokie veiksmai vienareikšmiškai atsilieps atsinaujinančios energetikos sektoriui jau vien dėl vis besikeičiančio reguliavimo ar įstatymų“, – svarstė M. Giga.
Tuo metu bendrovės „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič mano, kad suteikta galimybė visiems buitiniams vartotojams pasirinkti visuomeninį elektros tiekimą esą valstybei kainuotų kur kas daugiau.
„Pirma, toks sprendimas galimai būtų įvertintas kaip Europos Sąjungos elektros energijos direktyvos, kuri nustato elektros energijos tiekimo taisykles, pažeidimas.
Antra, nepastovus reguliavimas jau lėmė, kad Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, veikia gerokai mažiau nepriklausomų tiekėjų, o tokie sprendimai jų skaičių, tikėtina, sumažintų dar labiau“, – svarstė V. Fiodorovič.
Pasak jo, svarbu įsivertinti ir tai, kad visuomeninio tiekimo kainodaros sudarymo principai skiriasi nuo nepriklausomo tiekimo.
„Visuomeniniu tiekimu besinaudojantiems vartotojams kainą pagal prognozes nustato reguliuotojas. Jei prognozės nepasitvirtina – kaina kyla, o susidariusį nuostolį vėliau tenka kompensuoti visuomeniniame tiekime liekantiems klientams. Toks procesas yra netvarus ir, žinoma, sukelia sunkumų
Tiesa, kainai pakilus galima grįžti ir pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet tokiu atveju susidariusi kainos skirtumo našta, tikėtina, liks ant neaktyvių, pažeidžiamų vartotojų pečių. Taigi – ilgalaikėje perspektyvoje situacija vartotojų atžvilgiu tik blogėtu“, – dar kartą priminė pašnekovas.
Elektros tiekėjo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad nepriklausomą tiekėją pasirinkę klientai turi gerokai platesnį elektros tiekimo planų pasirinkimą,
„Jie gali rinktis kainos fiksavimo laikotarpį, gali rinktis su birža susietus planus ir pan. Nemaža dalis klientų, turinčių galimybę gauti visuomeninio tiekimo paslaugą, yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, nes vertina minėtus privalumus ir patogumą.
Bet kokiu atveju ir dabar veikiame reguliuojamame sektoriuje, tad kaip bus numatyta, taip savo veiklą ir vykdysime“, – teigė ji.
Rinkoje atsiras nauji žaidėjai ir didins konkurenciją?
VERT vadovas R. Pocius sako, kad šiuo metu yra matoma galimybė Lietuvoje padidinti konkurenciją tarp nepriklausomų elektros tiekėjų.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuvoje turime dominuojantį ūkio subjektą „Ignitį“, Latvijoje „Energo“, o Estijoje – „Eesti Energia“. Ir kiekvienoje rinkoje egzistuoja tam tikras elektros energijos tiekimo nacionalinis čempionas.
Tačiau jeigu ateityje būtų sujungtos trijų Baltijos valstybių elektros energijos prekybos zonos į vieną, tai automatiškai atsirastų didesnė rinka, turėtumėme didesnį likvidumą, o tai didintų ir konkurenciją“, – apie galimų rinkos žaidėjų paiešką kalbėjo R. Pocius.
Tiesa, nors pirmosios diskusijos jau buvo užmegztos, naujų pokyčių, pasak pašnekovo, dar reikės palaukti.
„Vis tik reikėtų palaukti ir įvertinti, kaip funkcionuoja Baltijos valstybių sinchronizacijos projektas.
Jeigu viskas bus gerai, šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje mes planuojame grįžti prie šio klausimo ir toliau svarstyti, ką galime padaryti, kad trijų Baltijos valstybių rinkos būtų apjungtos ir taip padidinta konkurenciją tarp tiekėjų“, – kalbėjo R. Pocius.
Jeigu Seimas pritars įstatymo pataisoms ir leis visiems buitiniams vartotojams pasilikti visuomeniniame tiekime, nauji pakeitimai įsigaliotų nuo liepos mėnesio.
Pagal dabartinę tvarką 2025-ieji yra paskutiniai elektros rinkos liberalizavimo metai, per kuriuos beveik pusė milijono iki 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojančių vartotojų turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Elektros kainos padidėjo
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pastarąsias dienas Lietuvoje sumažėjusi vėjo elektrinių generacija lemia aukštas elektros energijos kainas biržoje. Praėjusią savaitę, vasario 3–9 d., šalyje pasigaminome 66 proc. visos suvartotos elektros energijos. Elektros vidutinė savaitės kaina yra 0,126 Eur/kWh, arba 26 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 0,101 Eur/kWh.
Šių metų vasario mėnesį (1–11 d.) vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 0,133 Eur/kWh be PVM – tai 49 proc. daugiau nei sausio mėnesio vidutinė kaina, kuri siekė 0,089 Eur/kWh be PVM) ir buvo viena mažiausių tarp ES šalių.
Prieš metus, 2024-ųjų vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 0,124 Eur/kWh.
Šiandien, vasario 11-ąją, didmeninė elektros energijos kaina sudaro 0,190 Eur/kWh be PVM ir yra aukščiausia kaina per pastaruosius du mėnesius: pernai gruodžio 12 d. didmeninė elektros kaina buvo 0,234 Eur/kWh.
Per pastarąją savaitę du nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų nekeitė, o vienas tiekėjas tarifus sumažino 0,4–2 procentais.
Siūlomų 12 mėn. kainos planų vidutiniai vienos laiko zonos tarifai sumažėjo nuo 0,243 Eur/kWh iki 0,241 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų tarifai sumažėjo nuo 0,232 Eur/kWh iki 0,231 Eur/kWh.
Siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc. ir sudaro 0,249 Eur/kWh (viena laiko zona) bei 0,238 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Šiuo metu 6 mėn., 7 mėn. ir 15 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimu – trys tiekėjai.
Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė 1 kWh kaina (viena laiko zona, apskaičiuota pagal praėjusios savaitės Nord Pool biržos Lietuvos vidutinę kainą) siekia 0,281 Eur/kWh ir yra 8,5 proc. aukštesnė nei ankstesnę savaitę, kai kaina buvo 0,259 Eur/kWh.
Informuojame, kad 2025 m. vasario mėnesį garantinio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) – 0,225 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,241 Eur/kWh ir 0,188 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Palyginti su sausio mėnesiu, garantinio elektros tiekimo kainos sumažėjimas sudaro 0,2 procento.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. visuomeninio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) – 0,205 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,233 Eur/kWh ir 0,139 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
