„Šio sprendimo ir kitų priemonių tikslas – apsaugoti piliečių pajamas ir santaupas grivinomis, padidinti aktyvų nacionaline valiuta patrauklumą, sumažinti spaudimą valiutų rinkoje ir taip sustiprinti centrinio banko gebėjimą užtikrinti grivinos stabilumą bei pažaboti infliacinius procesus karo metu“, – teigiama reguliuotojo pranešime.
Jo manymu, nedidelis bazinių palūkanų padidinimas neturėtų didelio poveikio finansų ir ekonomikos sistemai, ir tai tik skatintų lūkesčius dėl tolesnio jų kėlimo, neskatintų pasitikimo nacionaline valiuta augimo. Be to, norint atgaivinti aktyvų grivinomis patrauklumą, jų pajamingumas turėtų viršyti numatomą infliacijos lygį.
Pranešime pažymima, jog bazinių palūkanų fiksavimas karo pradžioje 10 proc. lygyje buvo pateisinamas, nes Rusijos invazija sukėlė stiprų „psichologinį šoką“, tačiau laipsniškas Ukrainos ekonomikos prisitaikymas ir „psichologinio šoko“ pakeitimas ekonomine verslo ir gyventojų sprendimų priėmimo logika reikalauja keisti požiūrį į monetarinę politiką.
Centrinis bankas tikisi, kad vyriausybė ir komerciniai bankai tinkamai reaguos į esminį bazinių palūkanų normos dydžio pakeitimą ir atitinkamai padidins valstybės obligacijų ir indėlių palūkanas.
Pastaruoju metu Finansų ministerija valstybės vidaus paskolos obligacijas platino už 9,5-11,5 proc. metų palūkanų.
