Augintojai sako, kad vilkai daro ne tik finansinę žalą verslui, bet ir emocinę žalą ūkininkams, todėl mažėja avių ūkių. Anot jų, norint išgelbėti ūkius būtina imtis veiksmų – atsodinti miškus, mažinti vilkų populiaciją.
„Vilkas turi gyventi miške, o avys turi gyventi ganyklose ir pievose, bet šitas dėsnis mūsų gamtos išėjo. Vienas dalykas – miškų ūkiai, tie miškų kirtimai neapgalvoti, tikrai gano vilkus iš miškų, nes miškuose nebegyvena nei elniai, nei stirnos. Kita, tai ūkininkai sėja daug žieminių dalykų – tai rapsai, javai, kviečiai, tai dauguma tų žvėrelių žolinių renkasi į palaukes. (...) Tai kam vaikytis stirną, kuri greitai bėga, jeigu galima avį“, – BNS sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys.
„Kad stirnas visi matome laukuose bėgančias per kelią, tai visiems įprasta, bet šiemet buvo pirmi metai, kada aš mačiau vilką, bėgantį per kelią“, – pridūrė kelias dešimtis avių augintojų vienijančio Molėtų rajono kooperatyvo „Avininkas“ vadovas Vytautas Dzingulevičius.
Didžiausias pavojus – avims
R. Kairio teigimu, per penkerius metus Lietuvoje auginamų avių skaičius smuko beveik 13 proc. – augintojams sunku susitvarkyti su sunkumais, todėl jie renkasi verslo nebeplėtoti.
„Jeigu prieš penkerius metus apie 168 tūkst. avių turėjome grubiai visoje Lietuvoje, tai šiuo metu apie 145 tūkstančius“, – sakė jis.
Avių augintojų atstovai teigė, kad kovoti su vilkais nepadeda nei tvoros, nei tvartai, nes jie randa būdų, kaip šias apsaugas apeiti.
„Vilkas – protingas gyvūnas. Jis po ta tvorele kasa ir net į tvartus įsikasa. Jeigu per metus sudorojama (papjaunama – BNS), kas yra registruota, – apie 1,8 tūkst. avių, 200 veršelių, tai dideli skaičiai“, – sakė R. Kairys.
„Pastatai nėra išeitis, Lazdijų rajone pavasarį ar vasaros pradžioje įsmuko vilkas į tvartą ir ten darbavosi. (...) Tai (tvorų statymas – BNS) nepadeda, nes tiesiog yra per didelė populiacija vilkų“, – pridūrė V. Dzingulevičius.
R. Kairio teigimu, daugiausia problemų sukelia vieniši vilkai.
„Didžiausius nuostolius daro vienišiai vilkai, nes jis ne bandoje gyvena, jam sunkiau apsirūpinti maistu ir tas vienišas vilkas per parą gali nukeliauti iki 50 kilometrų. Jeigu jis šiandien išpjovė Utenoj, tai gali rytoj pjauti Rokišky. (...) Dar jeigu būtų sąlygos išimti (nušauti – BNS) tą vilką... Bet medžioti gali tik nuo spalio 15 dienos“, – sakė jis.
V. Dzingulevičius teigė, kad valstybė už papjautas avis moka išmokas, tačiau avių augintojai tokiu būdu praranda klientus.
„Turi klientūra kažkokią, sakykime, o tau papjauna tavo tų metų derlių. Ėriukus, avinukus, kurie būtų parduoti mėsai. Ir tavo klientai dingsta, jie susiranda, kur kitur pirkti, nes tu nebeturi tais metais ką jiems pasiūlyti“, – sakė V. Dzingulevičius.
Be to, anot pašnekovų, vilkų išpuolius sunku pakelti emociškai.
„Labai žmogų paveikia, kai tu atvažiuoji į bandą ir matai 20 gulinčių avių, kai kurios dar kažkiek juda, kitos jau nugaišę, perkastais kaklais, perplėštais pilvais, žarnom išverstom. Emociniu požiūriu tai gal daug daugiau kainuoja negu finansiškai. (...) Po tokio išpuolio tu tris dienas apie tai galvoji“, – pasakojo V. Dzingulevičius.
Problemą spręstų medžiojant, atsodinant miškus
R. Kairys pabrėžė, kad spręsti problemą būtų galima įvairiai: didinant leidžiamų medžioti vilkų limitą, atsodinant miškus, lengvinant vienišų vilkų pašalinimo procesą, kuriame šiuo metu yra itin daug biurokratijos.
„Vilkų medžioklė galima tiktai nuo spalio 15 dienos, darėm žygius, kad tai būtų paankstinta. Jie motyvuoja tuo, kad vilkiukai dar būna neišmokinti savarankiškai gyventi ir jeigu nušausi vilkę, bus problemų daugiau, nes daugės vienišų vilkų. (...) Siūlėme ir ministerijai: padidinti limitą, supaprastinti vienišo vilko, terorizuojančio avių bandas, išėmimą iš gyvosios gamtos, (...) tai tada su vilkais būtų išsprendžiamas dalykas“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos atstovas.
„Vienas iš variantų yra mažiau miškų kirsti, tada vėlgi, yra daug valstybinės žemės, jie galėtų tiesiog atsodinti miškus, o ne nuomoti tą žemę. Tai galėtų panaudoti miškų sodinimui. Kitas dalykas – reguliuoti vilkų populiaciją“, – sakė V. Dzingulevičius.
R. Kairio teigimu, vilkų problemos tvarkymas atneštų ir piniginės naudos valstybei.
„Mes jau kelis metus keliam tą klausimą – nejaugi valstybė tokia turtinga, kad gali sau leisti sumokėti apie 300 tūkst. eurų kiekvienais metais dėl vilkų daromos žalos“, – sakė R. Kairys.
