Pasak V. Tomkaus, nauja tvarka leis žemdirbiams įsigyti ūkio gamybinį potencialą viršijančią techniką, su sąlyga, kad įsigijimo kainos skirtumą padengs pats ūkininkas. Ši taisyklė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovės Zofijos Cironkienės teigimu, nėra priimtina daržovių augintojams.
„Jos (naujos taisyklės – ELTA), ko gero, yra labiausiai patogios ir būtinos grūdininkų sektoriui. Pavyzdžiui, kad ir dirbti su technika, įsigyta tam tikram sektoriui. Mes žinome kaip buvo dirbtinai pereinama prie daržininkystės kai kurių didelių ūkių, ten pasisodinant plotus moliūgų, ar pupų, ar žirnių ir perkama technika iš esmės yra grūdininkystei“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo Z. Cironkienė.
Pasak LDAA atstovės, sulyginus paramos intensyvumą su kitais sektoriais, daržovių augintojams jis gali siekti vos 20-40 proc.
„Norėjau atkreipti dėmesį, kad toliau kuriant taisykles reikėtų dar kartą vėl sugrįžti prie to, jog negali visiems sektoriams būti vienodi supaprastinimai ir ne visiems sektoriams jie tinka“, – pabrėžė ji.
Klausimo kuratorius, Seimo narys Vigilijus Jukna paragino Žemės ūkio ministeriją atsižvelgti į išsakytus siūlymus sudarytoje darbo grupėje, į kurią įtraukti ir socialiniai partneriai.
„Kas buvo išsakyta, ypač LDAA, irgi tikiuosi, kad pasižymėjote ir tai kažkur bus nagrinėjama ir diskutuojama, kad būtų galima rasti tą kompromisą, kad nenukentėtų ir kiti sektoriai, ne vien tik sudarant prioritetus tam tikriems sektoriams“, – kalbėjo V. Jukna.
Siūlo mažinti asignavimų patikras atliekantiems skyriams
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad nors Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir yra pareiškusi, kad mažesnių nei 10 ha ūkių nebetikrins, ūkių kontrolę atliekančių darbuotojų skaičius liks toks pat.
„Parašiau tokį drastišką pasiūlymą - apskritai sumažinti asignavimus tiems departamentams, tiems tikrintojams, kurie važinėja, nes apimtys tai mažėja, o finansavimas išlieka toks pat“, – teigė J. Sviderskis.
LŽUBA vadovas tikino, kad nuolatinės patikros yra didžiulė našta žemdirbiams ir šie baiminasi, kad nesumažinus tikrintojų skaičiaus, patikros bus toliau atliekamos tokiu pat dažniu. Jis taip pat kėlė klausimą dėl tikrintojų kvalifikacijos tinkamumo.
„Ar nereikėtų visiems tiems tikrintojams išlaikyti kvalifikacinį egzaminą? Nes kad naudotume augalų apsaugos produktus mes turime tai padaryti, ir atliekame, bet tikrintojas nieko nežino“, – tvirtino jis.
Viceministras patikino, kad patikrų skaičius ir dažnis toliau mažės, o daliai ūkių jie net nebus atliekami.
„Tikrinimo apimtys yra mažinamos ir periodiškumas, ir mažiau rizikingi projektai galbūt apskritai nebus tikrinami, tai dirbama daug šia kryptimi“, – pabrėžė V. Tomkus.
ELTA primena, kad nuo spalio 7 d. ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, paraiškas paramai gauti galės teikti supaprastinta tvarka. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, papildomas kvietimas galios iki lapkričio 4 d.
Nurodoma, kad kvietimams skirtos lėšos bus paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: 13,5 mln. eurų bus išdalinta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dar 40 mln. eurų – pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Ministerijos duomenimis, keisis ir paramos dydis – ji galės siekti iki 80 tūkst. eurų, o paramos su lengvatine paskola suma negalės viršyti 280 tūkst. eurų.
Tarp planuojamų pakeitimų numatytas ir traktorių bei žemės ūkio technikos įsigijimo finansavimas visuose žemės ūkio sektoriuose, verslo plano informacijos integracija į paraišką, finansinių prognozių atsisakymas bei atitikties ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatymas pagal faktinių ataskaitų duomenims.
