Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos galimybėmis pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi sutaupę ne tik pinigų, bet ir laiko.
Lazdijų rajono ūkininkas Gintas Cimakauskas augina kalakutus ir pardavinėja jų skerdieną bei kiaušinius. Jis teigė, kad trumposios grandinės nauda tiki jau seniai, todėl produkciją pardavinėja be tarpininkų.
„Parduoti produkciją be tarpininkų ūkininkui gerai todėl, kad nereikia duoti uždirbti tarpininkui. Pirkėjui toks principas irgi naudingas, nes jis gali matyti, kas ant prekystalio esantį produktą augino, gamino, išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis tai buvo padaryta. Dėl to produkciją, važinėdami po turgus, parduodame jau seniai, tačiau laikui bėgant norėjosi atsinaujinti, dirbti efektyviau.
Dėl šios priežasties nusprendžiau pretenduoti į paramą, kad galėčiau nusipirkti prekybai pritaikytą automobilį. Juo produkciją galime atvežti arčiau pirkėjų, o jame sumontuota įranga leidžia išlaikyti aukštą gaminių kokybę. Kad pirkėjams pasiūlytume platesnį gaminių asortimentą, paraišką teikėme su partneriais – iš specialiojo automobilio prekiaujame ir jų pagamintais ožkų pieno sūriais“, – žiniasklaidai yra pasakojęs G. Cimakauskas. Ūkininkas pasinaudojo 2014-2020 m. KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ galimybėmis.
Dar viena ūkininkė, bityno „9 medūs“ savininkė Diana Rušėnaitė pasakojo, kad pasinaudojus KPP veiklos srities „Parama trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama jai pavyko sumažinti grandinę nuo žaliavos iki galutinio produkto.
„Nusprendę gaminti ne tik medų, bet ir jo produktą – medaus šokoladą visus gamybos darbus atlikdavome rankomis. Todėl procesai buvo labai lėti ir brangūs.
ES parama daugelį procesų palengvino ir pagreitino. Be to, padeda sutaupyti ir pinigų, nes ankstesnė gamybą buvo labai brangi“, – pasakojo bityno savininkė, pasinaudojusi KPP parama bitininkystės ūkiui modernizuoti.
D. Rušėnaitė pasakojo, kad sutrumpinusi gamybos grandinę pati stengiasi trumpinti ir tiekimo grandinę.
„Produkciją stengiamės parduoti įvairiais kanalais, tenka naudotis ir tarpininkų paslaugomis, tačiau turime ir savo internetinę parduotuvę. Džiaugiamės, kai pirkėjai perka tiesiogiai iš mūsų“, – sakė moteris.
Ji neatmetė galimybės, kad ES parama naudotis ir ateityje.
„Bendravimas su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) buvo paprastas ir draugiškas. Būna, kad žmonės skundžiasi valdiškų institucijų dėl biurokratiškumo, tačiau pildydama paraišką paramai gauti jo nepastebėjau. Viskas buvo paprasta ir aišku“, – džiaugėsi D. Rušėnaitė.
Abu ūkininkai, radę partnerius, džiaugiasi pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir sustiprinę savo ūkius.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šiemet iš viso šiemet 27 pareiškėjai nusprendė pasinaudoti siūloma ES ir Lietuvos biudžeto parama kurti trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines ir jose dalyvauti.
Visų pareiškėjų prašoma parama viršijo 2,5 mln. eurų. Didžiausia parama vienam projektui įgyvendinti skiriama suma siekia 120 tūkst. eurų. Paraiškų vertinimas NMA jau eina į pabaigą, 6 paraiškoms jau skirta parama už daugiau nei 0,6 mln. Eur.
Pareiškėjai gavę paramą vykdydami trumpos tiekimo grandinės veiklą, investavo į statinių, naudojamų ir susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba ir sandėliavimu, statybos arba esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus bei infrastruktūros sutvarkymą.
Taip pat įsigijo fasavimo, pakavimo arba perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangos, būtinos trumpos tiekimo grandinės veiklai vykdyti. Taip pat investavo į steigiamas prekybos vietas, į internetinės parduotuvės ar svetainės sukūrimą ir palaikymą, skyrė lėšų savo veiklos populiarinimui ir rinkodarai, kurie skatintų gaminamos produkcijos pardavimus ir pirkėjų į prekybos vietas pritraukimą.
