Vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.
Pandemija pakeitė požiūrį į sodybas, upes ir ežerus
„Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje.
„Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)“ − pranešime žiniasklaidai cituojama J. Cvilikienė.
Pasak jos, toks pokytis gali būti siejamas su COVID-19 pandemija, kai dėl keliavimo suvaržymų gyventojai neturėjo daug galimybių rinktis ir tenkinosi kelionėmis šalies viduje. Todėl dabar daugėja gyventojų, kurie per atostogas nori vykti į užsienį, pamatyti naujas šalis, ilsėtis šiltesnio klimato šalyse.
Mažėja miego atostogų poreikis
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį į dar vieną ryškų planuojančių atostogas prioritetų pasikeitimą – sumažėjusį poreikį atostogų metu daugiau laiko skirti miegui.
Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti.
„Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo.
Daugėja ketinančių per atostogas atverti piniginę
Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas.
„Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17 proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.
