SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.
Apie 60 proc. šio amžiaus žmonių kelionės yra tarp prioritetų. Vykti į užsienį labiausiai svajoja vilniečiai: kone du trečdaliai (64 proc.) respondentų sostinėje keliones nurodė kaip vieną iš trijų labiausiai pasiilgtų veiklų..
„Galimybės lankytis kitose šalyse labiau negu bet kokios kitos veiklos ilgisi beveik visų amžiaus grupių gyventojai. Keliones tarp savo prioritetų dažniau minėjo didesnes pajamas gaunantys žmonės – 7 iš 10 labiau pasiturinčių apklaustųjų teigė pasiilgę išvykų į užsienį. Kita vertus, tokios galimybės ilgisi ir mažiau uždirbantys gyventojai“ – sakė banko atstovė.
Dar pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, antra labiausiai gyventojų pasiilgta veikla yra kultūros ir sporto renginiai.
„Galimybės grįžti į koncertų, teatro sales, sporto arenas laukia 47 proc. respondentų. Trečioje vietoje ir nedaug atsilieka gyvi, o ne kompiuterio ekrane vykstantys susitikimai su draugais – jų ilgisi 45 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad mažesniuose namų ūkiuose, gyvenantys žmonės pasiilgo renginių ir susitikimų su draugais“ – pasakojo specialistė.
Anot jos, mažiau gyventojai pasiilgo sporto klubų, kino teatrų, grožio salonų ir SPA.
„21 proc. daugiausiai vyrai didelių miestų gyventojų pasiilgo sporto klubų ir baseinų. 17 proc. daugiausiai jaunimas ilgisi kino teatrų, o 13 proc., daugiausiai moterų pasiilgo grožio paslaugų.
Dar mažiau gyventojai pasiilgo gyvos profesinės veiklos. 13,5 proc. gyventojų ilgsi nenuotolinio darbo, studijų, mokymosi. 10 proc. gyventojų pasiilgo profesinių renginių ir konferencijų“ – pastebėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji tikino, kad šiemet galime sulaukti pokyčių darbo rinkoje. Pasak jos, gali būti, kad daugelyje įmonių bus taikomas mišrus darbo pobūdis – dalį laiko dirbsime namuose, o kitą – biuruose.
Daugiausiai pinigų išleisime kelionėms
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, pastebėjo, kad pernai mažiausiai pinigų išleidome drabužiams, batams, kosmetikai, papuošalams. O daugiausiai išleidome buitinei ir IT technikai, baldams, gyvūnams ir jų prekėms.
„Nenuostabu, kad žmonės leido pinigus buities gerinimui, daugeliui teko namuose ne tik gyventi, bet ir dirbti ar mokytis. Taip pat matome, kad ženkliai šoktelėjo gyvūnų pardavimai. Mano namuose pernai taip pat apsigyveno katinas“, – prisipažino ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad pernai kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams ir įmonėms COVID-19 pandemija bei karantinas smogė itin skaudžiai. Skaičiuojama, kad 2020 metais užsakomaisiais skrydžiais iš Lietuvos skridusių keleivių srautas sumažėjo 84 proc., atvykstančių keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose – 73 proc.
„Tačiau nors šių metų pradžia namų ūkiams, šalies ir tarptautinei ekonomikai, prognozuojama, dar bus įtempta, epidemiologinei padėčiai gerėjant, turizmo paslaugos turėtų tapti viena sparčiausiai atsitiesiančių verslo šakų.
Jei sėkmingai skiepysimės ir nuo šių metų vidurio ribojimų nebeliks, prognozuojame, kad atvykstančių užsienio svečių ir grįžtančių Lietuvos gyventojų srautas šiemet padidės 85 proc., palyginti su 2020 metais. Išvykstančių turistų daugės net 180 procentų. Jei pildysis optimistinis scenarijus, nuo viruso smarkiai nukentėjusioms kelionių agentūroms klientų laukti antrą pusmetį jau nebereikės – šios veiklos gyventojai pasiilgo labiausiai.
Tiesa, bendras keliautojų skaičius šiemet vis dar bus beveik per pusę mažesnis negu 2019 metais“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, paslaugomis, kurios buvo apribotos dėl pandemijos, šiemet naudosimės irgi daugiau, nors 2019 metų lygio dar nepasivysime.
„Tačiau, švelninant ir atšaukiant ribojimus, tokios paslaugos, kaip viešasis maitinimas, pramogos ir renginiai, atsigaus sparčiausiai“, – pažymėjo ekonomistas.
