Nors Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal prekybos plotą, tenkantį vienam žmogui, lietuviams apsipirkimas džiaugsmo neteikia. Didžiajai jų daliai (74 proc.) apsipirkimas yra tik kasdienė būtinybė ar nemalonus darbas ir tik 26 proc. teigia, kad apsipirkimas yra pramoga.
Tokius rezultatus rodo Švedijos kompanijos „HL Display“, teikiančios parduotuvių įrangos bei sprendimų paslaugas, užsakymu atlikta apklausa apie pirkimo įpročius Lietuvoje.
Tyrimas atskleidė, kad, nepaisant nuomonės, jog pagrindiniai pirkėjai yra moterys, tik 32 proc. moterų apsipirkimas teikia džiaugsmo. Apklausa taip pat parodė, kad jauni žmonės (iki 30 metų) mėgsta laisvalaikį leisti parduotuvėse, tai jiems lyg pramoga. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau apsipirkimas jam tampa neišvengiama kasdienybe ir nemaloniu darbu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena dideliame ar mažesniame mieste.
„Apklausa rodo, kad Lietuvoje prekybos vietose trūksta sprendimų, orientuotų į vartotojų poreikių tenkinimą. Juk žmonės į parduotuves ateina ne tik norėdami įsigyti tam tikrų prekių, tačiau ir patirti malonių įspūdžių, malonumo renkantis bei perkant patikusius produktus, praleisti laisvalaikį.
Prekybininkai akivaizdžiai per mažai dėmesio skiria pirkėjų apsipirkimo komforto gerinimui ir neieško sprendimų, kurie pirkėjams suteiktų kuo didesnį pasitenkinimą“, - sako „HL Display“ Baltijos regiono pardavimų direktorė Inesė Silė.
Apklausos pagalba siekta sužinoti, ko reikėtų vartotojams, kad apsipirkimas taptų malonesnis ir patogesnis. Dauguma (68 proc.) respondentų mano, kad greitesnis reikalingų prekių suradimas nuorodų pagalba apsipirkimą padarytų gerokai patogesnį. Malonesnį apsilankymą parduotuvėje lemtų teminis prekių išdėstymas sekcijomis, pvz., „viskas pusryčiams“, „prekės šventėms“ (44 proc. respondentų). Pastebėta, kad vyrams toks prekių suskirstymas yra labiau patrauklus nei moterims.
Didesnis pasirinkimas pirkti sveriamus produktus (pvz., sveriami makaronai, ryžiai, miltai) yra svarbus 34 proc. respondentų, o švaresnė ir tvarkingesnė aplinka parduotuvėje - 31 proc. respondentų. 24 proc. apklaustųjų apsipirkimas teiktų daugiau teigiamų emocijų, jeigu parduotuvėse būtų galimybė vaikus palikti specialiai įrengtuose žaidimų kambariuose, kuriuose specialus personalas juos užimtų tėvams apsipirkinėjant. 15 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbu, jog prekybos zonoje veiktų kavinė.
Pasak Inesės Silės, dažniausiai pirkėjai renkasi tas parduotuves, kuriose jiems nekyla keblumų ieškant reikalingų prekių, produktai yra gerai matomi, lengvai randami ir patogiai pasiekiami lentynose.
Nors sunkmečiu žmonės labai atidžiai planuoja pirkinius ir vis rečiau spontaniškai įsigyja prekes, kurių iš anksto neplanavo pirkti, apklausa parodė, jog specialios prekių etiketės su užrašais „pigiausia“, „speciali kaina“, „nauja prekė“ ir kiti panašūs skelbimai skatina impulsyviai prekę įsigyti net 68 proc. apklaustųjų. 38 proc. respondentų neplanuotai įsigyti prekes skatina dalinami nemokami prekių mėginukai ar produktų ragavimas. 28 proc. apklaustųjų impulsyviai pirkti skatina susijusių prekių ir produktų išdėstymas, kaip, pavyzdžiui, sūrio prekių patiekimas vyno skyriuje, ar padažų ir marinatų išdėstymas prie mėsos. Patrauklus įpakavimas daro įtaką 27 proc., o produktų išdėstymas prie kasos – 17 proc. apklausos dalyvių. Vyresnius žmonės šie apsektai pirkti įtakoja 2-3 kartus rečiau nei jaunimą (iki 19 metų). Jiems aktualesnė informacija apie produktus ir ji lemia jų sprendimą pirkti.
Gruodžio mėnesį įvykdyta apklausa atskleidė, kad 29 proc. 15-19 metų amžiaus respondentų bei 27 proc. 20-39 metų amžiaus apklaustųjų sunkiai pastebi ir randa produktų kainas.
„Ne tik specialios etiketės, mažesnė produkto kaina, bet ir gerai apgalvoti prekybos vietų įrangos sprendimai, prekių išdėstymo ypatumai, patogus apsipirkimas didina teigiamas pirkėjų emocijas, o tokiu būdu – ir prekybos centrų pardavimus“, - sako „HL Display“ Baltijos regiono pardavimų direktorė Inesė Silė.
Švedijos kompanijos „HL Display“ užsakymu apklausą atliko UAB „Omnicom Media Group“, joje dalyvavo 1015 respondentų. Šia apklausa siekta išsiaiškinti, kaip vartotojai vertina prekybos vietas, priežastis bei galimybes, dėl kurių apsipirkimas taptų jiems malonesnis ir patogesnis.
