Pagal vidutinį vartotojų apsilankymų skaičių per metus interneto svetainėse, kuriose neteisėtai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, Lietuva 2018 metais Europos Sąjungoje buvo antroje vietoje, o 2021-aisiais – penktoje, pranešė Kultūros ministerija.
Tai rodo skaitmeninio piratavimo rinką ir mastą tiriančios informacinių technologių įmonės MUSO duomenys, kuriuos savo tyrime pateikė LRTK.
Pasak pranešimo, šie duomenys taip pat atskleidė, kad Lietuvoje 2019–2021 metais bendras vartotojų lankomumo srautas svetainėse, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, sumažėjo 52 procentais.
LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjo Andriaus Katino teigimu, prie gerėjančių tendencijų prisidėjo ir komisijos nuo 2019 metų taikomos nelegalaus skaitmeninio turinio pasiekiamumo blokavimo priemonės ginant autorių teises internete.
LRTK atstovas pažymi, kad Lietuvoje net 85 proc. piratinių svetainių turinio sudaro neteisėtas audiovizualinis turinys – filmai ir serialai, 10 proc. – knygos, likusi mažuma – muzika ir kitas turinys.
Blokavimas, pasak A. Katino, greta autorių teisų apsaugos atlieka ir švietėjišką funkciją – užblokavus nelegalaus turinio svetainę į ją bandęs patekti vartotojas pamato informacinį pranešimą, kad svetainė nelegali, joje vykdoma veikla neteisėta, pasiūlomos alternatyvos, kur galima rasti legalų turinį.
Naujausiais duomenimis, per trejus metus užblokuota 280 nelegalų internetinį turinį Lietuvoje siūlančių svetainių.
LRTK skelbia, jog iki pernai metų spalio priėmė 134 sprendimus, kuriais nurodę interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti prieigą prie interneto svetainių Lietuvos vartotojams.
Iš jų devynios neteisėtai viešai skelbė muzikos kūrinius, 22 neteisėtai viešai skelbė literatūros kūrinius, 103 neteisėtai viešai skelbė audiovizualinius kūrinius, o prie trijų interneto svetainių prieiga buvo atnaujinta, jų valdytojams pašalinus neteisėtai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį.
