„Swedbank“ banko užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų sako vis dar jaučiantys pandemijos įtaką finansams, tačiau dėl ateities nerimauja jau mažiau.
Karantinas paveikė pajamas
Kaip pastebi banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, per antrąjį karantiną gyventojų, jaučiančių koronaviruso įtaką savo pajamoms, dalis šiek tiek ūgtelėjo (3 proc.), palyginus su pirmuoju karantinu praėjusių metų kovo mėnesį.
„Antrasis karantinas – kaip antras vaikas – gyventojams jau truputį aiškiau ir ramiau dėl ateities. Įdomu tai, kad pandemijai neslopstant, didėja ir jos įtakos nejaučiančių žmonių skaičius – tokių respondentų 5 proc. punktais daugiau nei pernai.
Matome ir mažiau dėl ateities nuogąstaujančių gyventojų, tad panašu, jog antrosios pandemijos metu dėl asmeninių finansų Lietuvos gyventojai jaučiasi kiek ramiau“, – sako J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, nerimą gyventojams dažniausiai kelia galimas darbo netekimo pasekmės – dėl to nerimauja 5 respondentai iš 10.
Vis tik J. Cvilikienė pastebi, kad gyventojų nuotaikos geresnės ir šioje srityje – nors dėl darbo netekimo nuogąstaujančių skaičius vis dar aukštas, daugiau yra ir tokių, kurie nerimo visiškai nejaučia.
„Praėjusiais metais saugūs dėl darbo vietos jautėsi ketvirtadalis žmonių, o šiemet šis skaičius kyla iki trečdalio arba 34 proc. Tad panašu, jog žmonės arba pradeda matyti prošvaisčių karantino situacijoje, arba susitaiko su padėtimi ir ieško išeičių jai spręsti“, – komentuoja atstovė.
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad didžiausią pandemijos įtaką finansams jaučia žmonės, dirbantys paslaugų – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meno ir pramogų, prekybos sektoriuose, mažiausią – statybos, pramonės bei švietimo sektorių atstovai.
Kaimo gyventojai pandemijos įtaką taip pat jaučia rečiau nei gyvenantys miestuose ar apskričių centruose.
Pasak jos, didžiausią pandemijos įtaką savo finansams šiuo metu jaučia mažiausiai uždirbantys, žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai ir studentai.
„Ką parodė pirmasis karantinas, o šis įtvirtino, tai, kaip svarbu yra lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių – pereiti prie nuotolinio darbo. Tai ir buvo daugumos per pandemiją užtikrintai besijautusių sėkmės bilietas“, – sako banko atstovė J. Cvilikienė.
Banko atstovė dalijasi ir tėvų, auginančių vaikus, karantino patirtimi – dalis jų neslėpė, kad dėl nuotolinio ugdymo teko išleisti daugiau.
„Bene pusė tėvų, auginančių vaikus, karantino metu turėjo papildomų išlaidų, o taip pat sako negavę tiek pajamų, kiek būtų galėję, jei nebūtų reikėję galvoti apie vaikų priežiūrą ir ugdymą namuose“, – prideda J. Cvilikienė.
Buvimas namuose sutaupyti leido ne visiems
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, karantinas paskatino žmones permąstyti savo nuostatas apie asmeninius finansus ir imtis atitinkamų veiksmų.
„Labai aiškiai matome dvi skirtingai pandemijos paveiktas gyventojų grupes. Vieni, kurių galimybės dirbti buvo apribotos ar darbas nepritaikomas jį atlikti nuotoliniu būdu, džiaugiasi galėdami bent padengti būtinąsias išlaidas, o tiems, kurių pajamos liko nepakitusios ir sumažėjo vartojimas, atsirado proga sukaupti lėšų. Tai pavyko padaryti 45 proc. gyventojų“, – sako J. Cvilikienė.
Visgi, daugiau nei pusė respondentų – 55 proc. tyrime pasisakė, kad net ir atsisakius kelionių, paslaugų, jiems nepavyko sutaupyti – labiausiai tikėtina to priežastimi J. Cvilikienė įvardija mažas pajamas, kurios ir įprastu laikotarpiu gyventojams nesuteikia daug laisvės pramogauti.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau sutaupė aukščiausio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Dažniausiai sukauptas lėšas žmonės atidėjo ilgalaikiam taupymui, investavo, kiti – planuoja jas išleisti jau po karantino. Tik 12 proc. „laisvas“ lėšas nusprendė išleisti iš karto.
„Galime pasakyti tiek, kad mūsų banko klientų indėliai išaugo 30 proc. Jei 2019 metų ketvirtą ketvirtį indėlių vertė siekė 9 mlrd. eurų, tai pernai metų ketvirtojo ketvirčio metu ši suma buvo lygi 12 mlrd. eurų, ir ji nuolat auga“, – teigia J. Cvilikienė.
Banko atstovės teigimu, toks indėlių išaugimas sufleruoja pokarantininį vartojimo šuolį.
J. Cvilikienė taip pat atkreipia dėmesį į pagrindinį, gyventojų ilgalaikės investicijos būdą – nekilnojamo turto (NT) įsigijimą.
„NT yra sena lietuvių meilė – brokeriai sako, kad racionalumas dingęs, o būstai perkami iš brėžinių.
NT pirkimas yra lietuvių ne pirmą kartą stebima reakcija, kai norima sukauptas lėšas investuoti į kažką svarbaus, apčiuopiamo, suprantamo, todėl savo pinigus gyventojai nukreipia į NT“, – papildo J. Cvilikienė.
Svarbiausia „išmokta pamoka“
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad karantinas davė gyventojams ir pamokų, ir išvargino. Dažniausia per pandemiją žmonių „išmokta pamoka“ – santaupų kaupimas ir finansinis rezervas, kuris leistų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų, rodo tyrimas.
„Santaupų svarbą ir praėjusiais metais, ir šiemet įvertino vidutiniškai 7 gyventojai iš 10 – maždaug tiek respondentų pritarė, kad reikia turėti saugumo pagalvę.
Antras karantinas galbūt buvo kažkam iš dalies netikėtas, bet tai ir yra svarbiausia asmeninių finansų pamoka – tai, kad turime būti pasiruošę išgyventi kelis mėnesius be pajamų“, – komentuoja J. Cvilikienė.