Tai yra aukščiausias rodiklis per 24 metus, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui toliau atkakliai laikantis netradicinės ekonominės politikos, darančios žalą šalies ekonomikai.
Turkijos valstybinės statistikos agentūros paskelbtas skaičius yra didžiausias nuo 1998 metų sausio mėnesio.
Gegužę metų infliacija siekė 73,5 proc., o praėjusių metų pradžioje – 15 procentų.
Ūkio ministras Nureddinas Nebati penktadienį „pažadėjo“, kad vartotojų kainos pradės mažėti gruodžio mėnesį.
Duomenys parodė, kad bendrą infliaciją lėmė 123,4 proc. pabrangusios transportavimo išlaidos bei 94 proc. išaugusios nealkoholinių gėrimų kainos.
Namų apyvokos prekės pabrango 81,1 proc., apskaičiavo statistikos agentūra.
Turkijos ekonominė krizė prasidėjo, kai E. T. Erdoganas pernai privertė centrinį banką sumažinti palūkanų normas.
Palūkanų norma buvo sumažinta, nepaisant didėjančių vartotojų kainų.
Visgi Turkijos lyderis atmeta įprastą ekonomikos doktriną ir tvirtina, kad kainos kyla dėl aukštų palūkanų normų.
Turkija penktadienį antrą kartą per metus gerokai padidino minimalaus darbo užmokesčio dydį, kad sušvelnintų namų ūkiams tenkantį smūgį.
Grynojo mėnesinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius padidėjimas iki 5,5 tūkst. lirų (313 eurų), reiškia, kad nominalus minimalus atlyginimas nuo praėjusių metų pabaigos padidėjo beveik dvigubai.
Gruodžio pabaigoje jis siekė 2 826 liras, o sausį – 4 253 liras.
Ekonomistai perspėja, kad esminis didelės dalies gyventojų darbo užmokesčio pakėlimas yra infliacinė priemonė, kurią turėtų lydėti palūkanų kėlimas ar kitos išlaidų ribojimo priemonės.
Oficialūs duomenys rodo, kad daugiau nei 40 proc. turkų metų pradžioje uždirbo minimalų atlyginimą.