• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kuo toliau, tuo daugiau įvairaus turinio gyventojai vartoja visiškai skirtingais būdais – per televiziją, radiją, įvairiose platformose internete. Kas iš to labiausiai išlošia ir kas vartotojų laukia ateityje?

Kuo toliau, tuo daugiau įvairaus turinio gyventojai vartoja visiškai skirtingais būdais – per televiziją, radiją, įvairiose platformose internete. Kas iš to labiausiai išlošia ir kas vartotojų laukia ateityje?

REKLAMA

Ketvirtadienį konferencijoje „Login“ apie multiplatformiškumą ir turinio vartojimą ateityje diskutavo TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas, „Delfi“ rinkodaros vadovė Vaida Budrienė ir „Radiocentro“ rinkodaros vadovas Saulius Zakarka.

Vis didesnė platformų konkurencija

Diskusijos dalyviai pripažino, kad kuo toliau, tuo daugiau atsiranda naujo turinio ir vis per daugiau platformų jis pasiekia skirtingus vartotojus.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes esame šiek tiek pertekliuje, bet tai nereiškia, kad tai – galutinis taškas“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo S. Zakarka.

REKLAMA

Jis prognozavo, kad ilgainiui dar labiau daugės skirtingų platformų ir kanalų. Kita vertus, vargiai kas nors „nužudys“ radiją.

„Radijas išgyveno. Ir, aš manau, dėl to, kad ši medija turi tam tikro specifiškumo. Taip, audio turinys išgyvena dar vieną atgimimą, tačiau, pavyzdžiui, „podcastai“ (liet. tinklalaidės) yra kiek kita – ne muzikos, bet kalbėjimo niša“, – aiškino S. Zakarka.

REKLAMA
REKLAMA

TV3 kūrybos direktorius A. Rimas pripažino, kad, populiarėjant socialiniams tinklams ir kitoms platformoms, vietinės žiniasklaidos priemonės su jomis turi kovoti dėl vartotojų dėmesio ir laiko.

„Jeigu nori eiti į gylį, turi labai dirbti. Ir dėl akių obuolių mes konkuruojame ne tik ir ne tiek tarpusavyje, kiek su tarptautiniais žaidėjais“, – pastebėjo A. Rimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Budrienė pasakojo, kad naujienų portalai stengiasi pasiekti visas gyventojų grupes: tiek skaitytojus, tiek žiūrovus, tiek klausytojus.

Ji pripažino, kad, viena vertus, gyventojai daugiau laiko leidžia socialiniuose tinkluose, tačiau, kita vertus, juose savo vartotojus pasiekia įprastos žiniasklaidos priemonės.

REKLAMA

„Bėgame paskui socialinių tinklų algoritmus. Jie keičiasi, mes keičiamės“, – pasakojo V. Budrienė.

Jaunimas žiūri ir TV

Diskusijos dalyviai sutiko, kad iš dalies tradicinės žiniasklaidos auditorija keičiasi. Jaunesnė auditorija dažniau renkasi vartoti turinį alternatyviais kanalais.

Tačiau, iš kitos pusės, tradicinė žiniasklaida irgi keičiasi, o dalis turinio, kuris, pavyzdžiui, populiarus televizijoje, randa savo vartotojų ir tarp jaunimo.

REKLAMA

„Mes dirbame ir radijuje, ir internete, ir TV. O, pavyzdžiui, laida „Farai“ yra žiūrimiausia tarp jaunų žiūrovų“, – pastebėjo A. Rimas.

Jis pridūrė, kad didžiausia Baltijos šalyse užsakomojo turinio platforma „Go3“ vietos žiūrovams pasiūlo būtent jiems aktualaus turinio, kurį galima pasiekti bet kuriuo metu.

Tačiau įvairaus turinio toliau vartoja ne tik jaunimas, bet ir vyresni gyventojai.

„Aš manau, vyresnio amžiaus vartotojas yra toks pats vertingas, kaip ir bet kuris kitas“, – pastebėjo S. Zakarka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė, kad jaunimas įprastą televiziją gali vartoti kitaip, nei įprastas vartotojas. Pavyzdžiui, ne žiūrėti žinias tiesiogiai nustatytu metu, o atsisukti ir pažiūrėti tada, kai norisi.

„Mitas, kad vyresni žmonės nevartoja skaitmeninių kanalų. Mūsų atveju viena didžiausių auditorijų – nuo 30 metų“, – pastebėjo V. Budrienė.

Anot jos, audio turinys labai patrauklus ir jaunimui, ir jau subrendusiai, vyresnei auditorijai.

Užsieniečiai nemoka už lietuvišką turinį

Diskusijos dalyviai pripažino, kad užsienietiškos platformos pajamų gauna vis daugiau. Dėl to mažiau pinigų iš reklamos užsakovų lieka vietinėms žiniasklaidos priemonėms. O būtent jos ir sukuria daugiausia patikimo turinio.

REKLAMA

„Mes neturime būti kaip šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitiems duoda. Ateityje turės būti daugiau kooperacijos tarp žiniasklaidos priemonių, kad reklamos užsakovams būtų pasiūlyta tai, kas jam reikalinga“, – prognozavo A. Rimas.

V. Budrienė atkreipė dėmesį, kad lietuvišką autorinį turinį naudoja užsienietiškos platformos ir už tai nieko nemoka.

REKLAMA

„Tačiau skaitmeninis mokestis turės ateiti“, – įsitikinusi prelegentė.

S. Zakarka pastebėjo, kad, nepaisant vis didesnio įvairių platformų populiarumo, daugelis patikimos informacijos vis tiek ieško tradicinėje žiniasklaidoje. Joje ir pasitikrina, kas tikra, o kas – ne. Tuo metu socialinėje medijoje informacijos niekas netikrina.

A. Rimas svarstė, kad šiuo metu sunkiausia suprasti, kokia ateitis bus su dirbtiniu intelektu, kai jis pradės pats kurti nuosavas platformas.

Kita vertus, jis pasakojo, kad Lietuvos žiniasklaida taip pat gali pasiūlyti patrauklaus turinio per skirtingas platformas. Pavyzdžiui, iš populiariausio maisto portalo lamaistas.lt gimė žiūrima TV3 kulinarinė laida.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų