Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius.
Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai, po 15 mėnesių trukusio jos griežtinimo precedento neturinčia sparta, šįkart nusprendė pasirinkti laukimo ir stebėjimo taktiką, šiame valstybių bloke dėl smarkiai pabrangusio skolinimosi ne tik silpstant vartojimui ir lėtėjant infliacijai, bet stiprėjant susirūpinimui dėl gresiančios recesijos.
Kita vertus, ECB pareiškė esąs pasiryžęs užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija euro zonoje sugrįžtų prie 2 proc. tikslinės ribos, įspėdamas, kad tokias aukštas palūkanų normas išlaikys tiek kiek laiko, kiek reikės šiam tikslui pasiekti.
Eurostato duomenimis, bendra metų infliacija euro zonoje rugsėjį lėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų spalio – 4,3 proc., o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų rugpjūčio – 4,5 procento.
