Deja, Lietuva - tik mums artima erdvė. Lygiai tas pat JAV. Japonija po devyniasdešimtųjų Tolimųjų Rytų krizės taip ir neatsigavo. Obama JAV visiškai ne tas prezidentas krizės metui. Sukišo trilijonus Volstryto bankams gelbėti. Šie šiemet vėl sau ir savo valdybų nariams išsimoka milijardines premijas (Sachs bankas - vienas didžiųjų). Jo valdytojas sako - turime pelną ir išsimokame premijas. Tos premijos didesnės už mokesčių mokėtojų pinigais ištraukto banko šiuometinį pelną. Pasirodo, visi Volstryto bankai taip pat išsimoka milijardines premijas valdybų nariams. JAV federalinis biudžetas nepakeliamose skolose. Vakar pranešė. Obamos valdžia nutarė papildomai apdėti mokesčiais VIDURINĘ KLASĘ. Lietuvoje tik seka Amerika. Garmame visi.

Dar papildysiu, kaip mąsto lietuviai. Štai vieno komentatoriaus rytinis pasisakymas prie straipsnio "(Ne)verslumas" Delfyje: ---------"Dzeikas,
2009 08 04 04:33--------Lietuvos valstybei verslininku nereikia.Cia yra giminiu biznis ,kur budulius privercia pirkti koki nekonkurencinga slamsta uz 3-guba kaina.O jei koks verslininkas per ziopluma ikiš uodega, tai tokiam bus kaip Frankui Krukui is Amerikos sugrizusiam. Verks nabagas karciom asrelem ir, gaves kupron, pasisokinedamas leks atgal Amerikon be babkiu."

Geras klausimas KAS toliau pasaulio ir Lietuvos kapitalizme. Taip pat Jūs rašote: "Konvejeriai prisidėjo prie sparčios gamybos...". Tokie klausimai gali kilti daugeliui pesimištiškai nusiteikusių lietuvių. Bet ne arikiečiams, anglams, net kinams. Jų pažiūras istorijos kontekste atspindi jau mano minėtas prof. E.Phelps'as. Prikabinu jo straipsnio VŽ vertimo pabaigą:
----------------"Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo (destrukcijos-inž) bei nežinomybės (Uncertainty-inž) veiksnių. Bet neturėtume pamiršti ir kitos monetos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja verslius žmones (entrepreneurs-antreprenerius, bet ne pardavėjus-inž) mąstyti apie naujas verslo (commercial) idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais.
Turbūt didžiausias kapitalizmo pasiekimas yra tas, kad darbo vietos transformavosi iš rutinos, nuobodybės į pokyčius, protinį skatinimą, iššūkius, problemų sprendimus, tyrinėjimus ir, kartais, atradimus. Tiesa, darbas protą bukinančioje SURINKIMO linijoje buvo vienas iš kapitalizmo bruožų nuo 1776 m., kai Adamas Smithas išdėstė savo teoriją, iki 1920 m., kai Henry‘is Fordas pastatė savo didžiąsias gamyklas. Bet juk komunistinė Rusija ar socialistinė Europa irgi neišvengė surinkimo linijų. Ir augant našumui vis daugiau darbų buvo galima susirasti ne tik fermose ar gamyklose.
Devynioliktojo amžiaus pabaigos Europoje vyko verslo transformacijos. Žinoma, visi matė, kad šis pakilimas ir įsitraukimas atnešė kažkiek ir nepatogumų bei nerimo. Bet dauguma gyventojų nebenorėjo grįžti atgal į praeities ramybę. Bet vis dėlto buvo grįžta, nors ir netyčia, kai etatistų ir korporatyvistų įsigalėjimas ekonominėse institucijose užmovė apynasrį inovacijoms bei ambicijoms. Taip Europos darbo erdvė vėl tapo tokia pat bukinanti, kokia buvo anksčiau. Šiandien protingi ir gero linkintys žmonės tikina, jog galime atgaivinti verslumą (entrepreneurship-inž), bet taip, kad jis įsitvirtintų naujojoje ekonomikoje ir būtų nukreiptas į socialines investicijas – kad kovotų prieš pasaulinį klimato atšilimą, tobulintų energijos taupymo būdus ir t.t. Tačiau tokio mąstymo klaida, manau, yra ta, kad toks požiūris biurokratizuotų ekonomiką didžiąją dalį išlaidų skiriant vyriausybinėms agentūroms ir daugelį įmonių priverčiant dirbti pagal sutartį su vyriausybe. Savaime tai gal ir nėra problema. Bet problema taptų, jei užgniaužtų individų gebėjimą kurti inovacijas atvirai rinkai. Praeito amžiaus ketvirtą dešimtmetį vyko natūralus eksperimentas, patvirtinęs šią tezę: naujai biurokratizuotos Vakarų Europos ekonomikas inovacijų lygiu smarkiai aplenkė pakankamai mažai biurokratizuota JAV ekonomika. Taigi, nors 2008-ieji buvo iššūkių pasaulinei ekonomikai metai, esu tikras, kad šalys, kurios vertina inovacijas, supras tikrąją kapitalizmo vertę".

Paskaityk čia mano komentarą, kad per mažai statėme. Net daug kartų daugiau būstų statyta prie sovietų, ir tai liko milžiniškas deficitas būstų. Statyba ir su tuo susijęs vidaus vartojimas kėlė ekonomiką. Ne eksportas. Nereikėjo leisti spekuliantams fantastiškai iškelti žemės, o su tuo susijusių būstų kainų. Normalius kreditus visi būtų galėję mokėti ir statybų poreikis tik augtų. Patys valdžią turintys komunistai,koncervai, jų viršūnėlės grobė žemes, kėlė jas į patrauklias statybai vietas, nesvietiškai pakėlę jos kainą viens kitam perpardavinėdmi. Specialiai neįvedė NT mokesčio. Būstais taip pat spekuliavo, supirkdami butus dar nepaklojus pamatų. Paskaičiuota, kad Perkūnkiemyje kiekvienas butas perėjo per septynių spekuliantų rankas. Turime - ką turime. Ir tuos pačius vagis 2K valdžiojeturime.

Konvejeriai prisidėjo prie sparčios gamybos, darbo rankų pertekliaus. Produkcijos pertekliaus. Pasekmė - trisdešimtųjų Didžioji Depresija. Ji baigėsi tik prasidėjus Antram pasauliniam karui, kada vėl reikėjo darbo rankų naikinimo priemonėms žmonių sukrtam gėriui ir patiems žmonėms naiknti. Dabar prisidėjo robotizacija ir kompiuterizacija. Gamyklų cechai gamina nedalyvaujant nė vienam žmogui. Net statybose robotai. Galvojo - išsigelbėjimas - aptarnavimo sfera. Ir čia tas pat. Internetinė prekyba. Užsidarė Mega BIG tinklai. Tuoj užsidarys Elektro Market, Topo centrai. Tas pat bankų sistemoje. Apie jokią? Pagaliau, kas ir už ką pirks kompiuterizuotų robotų pagamintas prekes? Giriasi, kad Japonijoje robotas tvarko būstus, valo ir išgabena šiukšles į konteinerį. Konteinerį su šiukšlėmis pakrauti ir kompiuterizuotam robotui išvežti į savartyną - kaip nusispjauti. Dasigyvenom.

valstybinio turto fondo kaupti gal ir nebūtina, bet gerais laikais atiduoti visas skolas - būtų lyg ir protinga. Tokiu atveju krizės laiku daug kas noriai skolins

che idomios teorijos ... man tai visada atrodo kad jos kuriamos norint paaiskinti ta ar kita reiskini kuris ekonomikoje jau ivyko... O siaip tai atsivertus senus laikrascius skaitau ekonomika kyla 8,7 % per metus .. aha tai gerai 2008 metai buvo .. paskui pasiememiau ir patyrinejau kas gi taip kilo ,, o pasirodo kad gamyba , zemes ukis ir t.t. - kilo tik 1,2 % o va statybos kilo net 18 %. tai kaipgi buvo galima isvengti kritimo ???? kaip ?? nors vienas paaiskinkit sita santyki 1,2 ir 18 .... kritimas jau buvo uzprogramuotas tais 2008 metais ... O ir siaip gal pastebejote kad vieninteleje valstybeje nera krizes !!! tai Olandija .. o kodel nera ?? nes ten nebuvo ir tokio kilimo . ekonomika ten vustosi stabiliai po 1,4 -1,5 % per metus ir viskas pas juos ramu .

Reikalas čia yra subtilus. Galvokite, galvokite, galvokite... bet reikia sugalvoti naują ekonomikos modelį, kurio dar niekas nesugalvojo...Ką rašo Edmund'as Phelps'as yra jau sugalvota Amerikoje, ir yra jos nuosavybė, kuri jai ir tarnauja, laimi tas , kuris pirmas. Todėl reikia galvoti, o ne kopijuoti.

Dėl to, kad Lietuva atsidūrė tokioje padėtyje, kai jos ekonomika smuko 22,4 proc. yra kaltas visų pirma buvęs premjeras Kirkilas su savo blinkevičiūtėmis, šadžiais, navickais, olekais. O dabartinė vyriausybė su Kubiliumi priešakyje daro ką gali, tik deja, matyt, apvaizda nuo jų nusigręžė ir jie patys to nejausdami veda Lietuvos ekonomiką į dar didesnę bedugnę. Lietuvos ekonomika pradės atsigauti tik 2014 m.

Investicijos į NT ugdė Lietuvos ekonomiką. Tas didino vidaus vartojimą. Viena ir kitą augino BVP. Apie tai daug rašyta ir tai ne paslaptis. Eksportas nebuvo lemiama sudedamoji. Būsto statyba nė iš tolo neprilygo sovietmečio statyboms. O juk tada taip ir nepavyko išspręsti būsto problemų. Kol gakų gale sovietų valdžia pasidavė ir būsto trūkumą kamšė bendrabučių statyba. Per nepriklausomybės dvidešimtmetį aprūpinimas būstu beveik sustojo. Staiga, nuo pernai metų pabaigos statybos sustojo. Sustojo pirkimai, visa gamyba eksportui. Aiškinkite, kaip norite, bet tai ABSURDAS. Visuomenė - valstybė neatlieka savo funkcijų. Kam tada piniginis vienetas, už kurį atsako valstybė, jeigu už gaunamą atlyginimą ne tik būsto susiręsti, bet ir prasimaitinti neįmanoma? Suomijoje vidutinis atlyginimas 12 000 litų. Panašiai visur senojoje Europoje. Tik neaiškinkite, kad ten žmonės dešimtį kartų daugiau dirba, ar darbo našumas dvidešimtį kartų didesnis mūsų. Tokiais aiškinimais iš lubų net vaikų nebeįtikinsite.