„Pasiliekame prie formulės ir naudojam ją kaip orientacinę vertę, kaip indikaciją MMA deramumui nustatyti“, – Trišalės tarybos posėdžio metu antradienį kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėja Viktorija Trachimovič.
Naująją formulę, įgyvendinančią Europos Sąjungos (ES) direktyvą, turėtų įteisinti Seimas, jeigu priimtų šiuo metu svarstomas Darbo kodekso pataisas.
Visgi, kaip nutarta posėdyje, dabartinė formulė iš dalies bendrijos direktyvą jau atliepia, todėl partneriai nėra „įsprausti į laiko rėmus“ ją keisti „čia ir dabar“.
Siekiant depolitizuoti MMA dydžio nustatymą, taryba dar 2017 metais įtvirtino, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Pasilikti prie dabartinės formulės ragino ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Mano siūlymas toks – paliekam tą formulę, (...) mes iš praktikos matome, kad ji yra orientacinis dalykas, ji gali būti orientacinis toliau vykdyti diskusijas, nes pagal ją šalys ir toliau formuoja savo pozicijas“, – argumentavo jis.
Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje pritarė SADM siūlymui, kad MMA kitąmet sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro.
ELTA primena, kad Trišalė taryba susitarė dėl MMA didinimo, bet nepriėmė vieno sprendimo dėl 2025 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8 proc. arba iki 1070 eurų, darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 metų MMA kelti 10 proc. arba iki 1016 eurų.
MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų.
