Skelbiama, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminta 2,135 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, kai praėjusiais metais tuo pačiu metu gamyba siekė 1,844 TWh.
Liepos–rugsėjo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 23 proc. daugiau elektros nei prieš metus. Taip pat saulės elektrinių generacija išaugo 28 proc., o hidroelektrinių gamyba – 7 proc. Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per trečiąjį metų ketvirtį sugeneravo elektros 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Bendrovė nurodo, kad iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 73 proc. visos Lietuvoje trečiąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 12 proc., o hidroakumuliacinės elektrinės generavo 34 proc. mažiau elektros nei praėjusiais metais.
Taip pat „Litgrid“ duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,702 TWh – 0,5 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,687 TWh.
Skaičiuojama, kad liepos-rugsėjo mėnesiais gyventojai suvartojo 4 proc. daugiau elektros nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas smuko 2 proc., o paslaugų sektoriuje jis išaugo 1 proc. Tuo metu bendras elektros poreikis, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, Lietuvoje per metus krito 3 proc.
Anot bendrovės, trečiąjį šių metų ketvirtį mažėjo elektros importas ir eksportas. Fiksuojama, kad į Lietuvą liepos–rugsėjo mėnesiais buvo importuota 1,604 TWh elektros, o tai yra 28 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,242 TWh.
Elektros importas praėjusį ketvirtį į Lietuvą iš Švedijos mažėjo 37 proc., o iš Latvijos – augo 323 proc., rodo „Litgrid“ duomenys.
Tuo metu iš Lietuvos buvo eksportuota 0,690 TWh elektros – 28 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,956 TWh. Didžiausią dalį šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė eksportas į Latviją, nors jis per metus sumažėjo 40 proc. – nuo 0,513 iki 0,310 TWh.
Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.
