Oficialūs duomenys rodo, kad šiemet nekilnojamojo turto sandorių skaičius jau viršija visų laikų rekordus. Dviženkliu tempu auga ir kainos – ypač gyvenamojo būsto. Gyventojai kartais perka butus ne tik iš brėžinio, bet kartais dar net neturint visų leidimų plėtoti projektą. Be to ir kai kurie senos statybos butai pardavinėjami už sunkiai suprantamas kainas.
„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinėje paskyroje pasidalijo dar vienu pavyzdžiu, kuris simbolizuoja iškreiptos NT rinkos sampratą – už vieno kambario buto be langų kvadratinį metrą prašoma beveik 3 tūkst. eurų.
Viename iš NT skelbimų portalų parduodamas butas pristatomas kaip puiki investicija. Esą 1976 m. statytame name esantis butas yra patrauklioje vietoje (Senamiestyje, Šv. Stepono gatvėje), jį galima nuomoti.
Tačiau ekonomistas ironiškai įvardija, kokius būsto „privalumus“ siūlo brokeriai savo klientams.
„Vilniuje parduodamas vieno kambario butas be langų („belangė“). Skelbime rašoma, kad tai puiki investicija, bet kaina pasirodė kiek didoka (2 tūkst. 943 euro už kv. metrą), tad reikia įvertinti kitus buto privalumus ir trūkumus.
Privalumai:
– Butas yra išskirtinis, nes jame nėra lango. Be to, skelbime rašoma, kad, cituoju: „galimybės padaryti langą nėra“, tad butas ir ateityje išlaikys savo išskirtinumą, o tai neabejotinai didins jo vertę.
– Butas yra klimatui neutralus, nes visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos lieka bute, o ne pasklinda į aplinką (nes bute nėra lango).
– Rami kaimynystė. Galiu garantuoti, kad kaimynai tikrai nešūkaus jums po langais (nes nėra lango).
– Erdvi buto laiptinė, kurioje, cituoju: „galima saugiai laikyti paspirtuką, dviratį ar kitą transporto priemonę“. Laiptinė, ko gero, yra erdvesnė už butą (buto plotas siekia 16 kv. m.), tad galbūt laiptinėje yra galimybė saugiai laikyti ir kitus savo daiktus? Jei kaimynai tokiu jūsų elgesiu bus nepatenkinti ir pradės šūkauti jums po langais – žr. prieš tai buvusį punktą.
– Skelbime rašoma, kad butas yra puiki investicija. Apie gyvenimo šiame bute puikumą (apdairiai) neužsimenama, bet jei investicija yra puiki, tai ir gyvenimas juk turi būti puikus. Ar ne taip?“ – ironiškai klausia Ž. Mauricas.
Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tokio NT objekto negalima pavadinti „butu“, kadangi jis neatitinka šiuo metu taikomų standartų.
„Šis butas nėra 100 proc. butas, nes neatitinka minimalių statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų (pavyzdžiui, insoliacijos ir minimalaus buto ploto), bet, kaip sakoma, „kaip pavadinsi – taip nepagadinsi“, – pastebėjo jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos skelbiama informacija atskleidžia, kad 2021 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,1 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.028 Eur (+42 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0 proc., 0,9 proc., 0,6 proc. ir 0,9 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.414 Eur (+13 Eur/m²), 1.356 Eur (+12 Eur/m²), 912 Eur (+5 Eur/m²) ir 900 Eur (+8 Eur/m²).
Per metus (2021 metų spalio mėnesį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 22,0 proc., Kaune – 20,2 proc., Klaipėdoje – 18,0 proc., Šiauliuose – 19,3 proc. ir Panevėžyje – 20,3 proc.