Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc. BVP dabar siekiančiu Suomijos skolos ir BVP santykiu, kuris yra vienas iš mažiausių regione.
Pažymima, kad Suomijos bankai yra pakankamai gerai apsaugoti nuo skolų slegiamų euro zonos narių pietuose, o suomių nenoras prisidėti prie tarptautinių gelbėjimo sandorių auga. Be to, Suomijos ekonomika yra mažiau integruota į euro zoną nei kitų valstybių narių, todėl kai kurie analitikai mano, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija.
Vis dėlto straipsnyje priduriama, kad dauguma suomių nori pasilikti eurą, nors, anot jo autorių, dėl gana kritiško šalies požiūrio ir besitęsiančių ekonominių problemų suomių entuziazmas dėl euro zonos greitai gali išblėsti.
