Technologijų ekspertai sako, kad vienas esminių dalykų, kuris lemia tai, ar jūs susidursite su kenkėjiškomis programėlėmis, yra jūsų elgesio internete įpročiai.
Kaip veikia kenkėjiškos aplikacijos?
Pastaruosius metus daugelis technologijų ekspertų vis garsiau kalba apie telefoninius virusus, kenkėjiškas programėles ir būdus, kaip nuo to apsisaugoti. Nuolat tobulėjant išmaniesiems telefonams ir vartotojams daugiau laiko praleidžiant jais naudojantis, šie įrenginiai vis dažniau tampa sukčių taikiniais.
Lina Survila, technologijų tarptautinių ryšių ekspertė ir internetinio žurnalo abstractstylist.com vykdančioji redaktorė sako, kad kenkėjiškos programėles dažnai prašo prieigos prie įvairių vartotojo duomenų, tokiu būdu surinkdamos sau aktualią informaciją.
„Siunčiantis bet kokią programėlę raginu pagalvoti, kodėl tam tikros aplikacijos nori prieiti prie jūsų buvimo vietos duomenų. Ar tikrai konkrečiai programėlei veikti ši informacija yra reikalinga?
Dažnai pasitaiko ir tokių programėlių, kurios neklausdamos vartotojo, iš karto gali prieiti prie jūsų visų duomenų, kai tik ją instaliuojate. Nors tai ir prieštarauja aplikacijų parduotuvių taisyklėms. Tokiais atvejais žala gali būti įvairi, jeigu tai renkama ir parduodama informacija – jūs tiesiog nebeturėsite privačių failų, o neretai asmeniniai duomenys gali būti panaudoti šantažui arba itin jautrios informacijos pasisavinimui“, – pasakoja L. Survila.
Vartotojui net nežinant kenkėjiškos įrenginių programėlės gali įrašinėti telefono pokalbius, susirašinėjimus ar nuskenuoti prisijungimus prie interneto banko. Nors kenkėjiškas programėles aptikti nėra lengva, tačiau jei pastebite, kad jūsų išmaniojo telefono baterija išsikrauna greičiau nei įprastai, įrenginys veikia lėčiau ar tiesiog pats persikrauna, tai gali rodyti, kad telefone kažkas vyksta be jūsų leidimo.
L. Survila sako, kad įvairias programėles patalpinti į „Google Play“ yra žymiau paprasčiau nei į „iOS“ parduotuvę, todėl kenkėjiškų aplikacijų kūrėjai tuo naudojasi. Tokias programėles jie gali žymiai lengviau ir greičiau sukurti, tad „Android“ virusų yra daugiau. Visgi tie, kurie mano, kad „iOS“ įrenginiai yra visiškai apsaugoti nuo sukčių atakų, klysta.
„Vartotojų naudojančių „Android“ operacinę sistemą visame pasaulyje yra žymiau daugiau, o sukčiai veikia ten, kur gali sulaukti didesnio pelno. Todėl ir virusų sukurtų pakenkti šiai programinei įrangai yra daugiau. Tačiau netiesa, kad kitos operacinės sistemos to gali išvengti. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo paplitęs virusas kuris užkrėtė beveik 500 programėlių, esančių „iOS“ parduotuvėje, ir paveikė apie 2 mln. vartotojų“, – pasakoja Liga Bite, „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims.
Kaip žinoti, ar mobilioji programėlė yra saugi?
L. Survila sako, kad jeigu iki šiol nesate susidūrę su kenkėjiška programėle, įsitikinti 100 proc., kad aplikacija, kurią esate atsisiuntę arba norite atsisiųsti, yra saugi, nepavyks.
„Yra keli dalykai, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Prieš siųsdamiesi programėlę įsitikinkite ar įtarimo nesukelia jos vartotojų skaičius, gal yra įtartinų netikrų atsiliepimų. Pasižiūrėkite, kas šią programėlę patalpino. Jeigu nemokamoje programėlėje nėra reklamų, gali būti, kad kūrėjai uždirba iš parduodamos informacijos apie jus ir galimai ją renka prašydami įvairių prieigų prie jūsų duomenų“, – patarimais dalinasi technologijų tarptautinių ryšių ekspertė.
Pasak L. Survilos, neretai kenkėjiškos programėles yra kasdienės. Tos, kurios dažniausiai turėtų būti mokamos, tačiau randamos ir nemokamos jų versijos. Pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo, dokumentų skanavimo ir panašios programėlės.
Tuo, kad kuo mažiau kenkėjiškų programėlių pasiektų vartotojus, rūpinasi ir aplikacijų parduotuvės, ir išmaniųjų telefonų gamintojai. Jie visada išleisdami operacinės sistemos atnaujinimus, kartu su jais šalina ir saugumo spragas būtent tam, kad vartotojai išvengtų įvairių virusų.
„Savo ruožtu darome ne tik tai. „Samsung“ siekdama užtikrinti vartotojo telefono duomenų apsaugą, iš anksto įrenginius aprūpina saugumo platforma „Knox“. Tai yra speciali darbo aplinka, sukurta tam, kad apsaugotų įrenginį nuo įsilaužimų, kenkėjiškų programų, duomenų vagystės, nuo bandymų įsilaužti į prietaisus, kai jie yra pavagiami ar pametami, ir kitų grėsmių. Taip pat naujausiuose telefonuose yra įdiegtas saugus dokumentų segtuvas „Saugus aplankas“, kuriam galima sukurti atskirą slaptažodį ir laikyti tam tikrą informaciją, kurią vartotojas nori paslėpti ar apsaugoti nuo kitų“, – pasakoja L. Bite.
Tiek L. Survila, tiek L. Bite sako, kad ir patys telefonų savininkai turi imtis priemonių tam, kad apsisaugotų nuo kenkėjiškų programėlių ir įvairių virusų.
„Svarbu kritiškai žiūrėti į tai, kokias programėles renkatės. Jeigu tai yra nemokama programėlė, neturinti didelio kiekio vartotojų, įtartinu kūrėjo vardu, ko gero, ji nėra patikima. Tikrinkite atsiliepimus ir pasidomėkite plačiau prieš ją instaliuodami“, – pataria L. Survila.
