„Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų“, – rašoma KT pranešime.
Vyriausybė koeficientą, iš kurio dauginama minimali mėnesio alga (MMA) arba minimalus valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių (komandiruočių į užsienį kompensacijų), 2019 metų spalio 16 dieną padidino nuo 1,3 iki 1,65. Dėl šio pakeitimo dienpinigiai nuo 2020 metų pradžios neapmokestinami, jei darbuotojų alga siekia 1,65 MMA. Anksčiau buvo taikomas 1,3 MMA koeficientas.
KT teigimu, Finansų ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo užregistruotas 2019-ųjų spalio 16 dieną, kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu. Tą pačią spalio 16 dieną nutarimas buvo pateiktas Vyriausybės posėdžiui ir šiame posėdyje priimtas.
„TAIS nėra duomenų apie ginčyto Vyriausybės nutarimo projekto pateikimą derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas (...) dėl nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams“, – rašoma KT pranešime.
KT teigimu, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės.
„Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga, jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, be kita ko, sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija“, – pabrėžė KT.
Pasak KT, jei nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo teismo posėdyje, atsirastų tam tikrų ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius atitinkamų ūkio subjektų veiklai, jų darbuotojų teisėms.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2022 metų sausio 3 dieną.
KT prašymą įvertinti Vyriausybės nutarimą 2019 metų pabaigoje pateikė 31 Seimo narių grupė, dauguma jų priklausė tuometinei opozicijai.
