Teisininkai: siekis pratęsti visuomeninį elektros energijos tiekimą gali iškreipti konkurenciją rinkoje

„Atidėjimo atveju siūloma buitiniams vartotojams, suvartojantiems mažiau kaip 1000 kWh per metus, ir pažeidžiamiesiems vartotojams pratęsti visuomeninį tiekimą iki 2030 m. sausio 1 d. Kitas minėto įstatymo projektas yra dar radikalesnis, juo siūloma leisti vartotojams apskritai sugrįžti iš nepriklausomo tiekėjo pas visuomeninį. Kitaip tariant, visuomeninis tiekėjas iš esmės taptų nepriklausomų tiekėjų konkurentu, o „Ignitis“ padėtis rinkoje taptų dar pranašesnė kitų elektros energijos tiekėjų atžvilgiu“, – pastebėjo advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė Rasa Zaščiurinskaitė. 

Jai pritaria ir Teisininkų kontoros „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina Cipkuvienė, kuri atkreipia dėmesį į galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kovo mėnesį elektros kaina Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę

Seime skinasi kelią visuomeninė elektra smulkiems, pažeidžiamiems vartotojams

Įspėja – šioje šalyje už neteisėtą elektros vartojimą gresia beveik 10 metų kalėjimo

„Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybės institucijos turi pareigą nediskriminuoti ūkio subjektų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Sprendimas pavesti paslaugą tik „Ignitis“, nesuteikiant galimybės kitiems tiekėjams, kelia riziką šį principą pažeisti. Juolab, kad pati „Ignitis“ yra vienas didžiausių nepriklausomų tiekėjų – tai dar labiau iškreipia konkurencinę aplinką“, – teigė teisininkė.  

Savo ruožtu įmonės „Ignitis“ komunikacijos partnerė Laura Beganskienė patikina, kad įmonė yra už sveiką konkurenciją ir įstatymų vertinimo nesiima. 

„Nepriklausomą tiekėją pasirinkę klientai turi gerokai platesnį elektros tiekimo planų pasirinkimą, jie gali rinktis kainos fiksavimo laikotarpį, gali rinktis su birža susietus planus, gali rinktis tiekėją ir panašiai. Svarbu tai, kad nemaža dalis klientų, turinčių galimybę gauti visuomeninio tiekimo paslaugą, yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, nes vertina minėtus privalumus ir patogumą“, – sakė L. Beganskienė. 

„Vertinimo nesiimame, mes veikiame reguliuojamame sektoriuje, tad kaip bus numatyta, taip savo veiklą ir vykdysime“, – pridūrė ji.

Siūlymas sukurtas dėl patogumo vartotojams 

Savo ruožtu siūlymą dėl rinkos liberalizavimo stabdymo pateikusi Energetikos ministerija teigia, kad visuomeninio energijos teikimo galimybė patikėta įmonei „Ignitis“, nes, pasak jų, taip bus patogiau vartotojams.  

„Siekiame, kad pažeidžiami ir mažieji vartotojai kuo greičiau gautų prieigą prie stabilaus, pigesnio elektros tiekimo. Konkurso organizavimas būtų užtrukęs mažiausiai metus ar dvejus, o jo rezultatai galėtų būti ginčijami teisme – tai reikštų brangų laiko ir žmogiškųjų išteklių procesą be garantijos, kad būtų pasiektas geresnis rezultatas vartotojui“, – akcentuojama Energetikos ministerijai Eltai pateiktame atsakyme.

Be to, teisininkai atkreipia dėmesį, kad prisidengus nauda vartotojams gali būti pažeidžiamas ir viešųjų pirkimų įstatymas 

„Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnis leidžia taikyti išimtis viešojo konkurso organizavimui, tačiau tokie atvejai turi būti išsamiai motyvuoti, įskaitant laiko būtinybę, techninius aspektus ar ekstremalias aplinkybes. „Laiko taupymas“, kaip ir šiuo atveju,  savaime nėra laikomas pakankamu pagrindu. Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra sustabdžiusi tiesioginius pirkimus, kai nebuvo pateikta objektyvi analizė, kodėl konkursas yra neįmanomas ar netikslingas. Analogiškai turėtų būti vertinamas ir „Ignitis“ paskyrimas“, – įsitikinusi K. Cipkuvienė. 

Negana to, R. Zaščiurinskaitė pabrėžia dar vieną svarbų elementą – ilgalaikėje perspektyvoje sprendimas gali tapti net žalingu patiems vartotojams.  

„Jei sprendimų priėmėjai signalizuoja palaikymą visuomeniniam tiekėjui, kuris kartu yra ir didžiausias nepriklausomas tiekėjas, priklausantis Lietuvos valstybei, tai atbaidys kitą verslą, sumažins konkurenciją. Sumažės konkurencija – vartotojai turės arba tiesiogiai mokėti aukštesnes kainas, arba per mokesčius ar kaip nors kitaip remti valstybinį verslą. Už blogus sprendimus visada galiausiai sumoka ne kas kitas, kaip vartotojai“, – įsitikinusi pašnekovė.  

Jos teigimu, reiktų žiūrėti plačiau, siekiant užtikrinti, kad kaina visiems buitiniams vartotojams – tiek perkantiems iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, būtų kuo mažesnė, tačiau ne mokesčių mokėtojų sąskaita. Anot R. Zaščiurinskaitės, užsienio šalių patirtis rodo, kad ilgainiui tokius rezultatus galima pasiekti visiškai liberalizuotoje rinkoje. Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad padėti stokojantiems gyventojams galima kitomis socialinėmis priemonėmis, o ne rinkos liberalizavimo stabdymu ar išskirtinių sąlygų visuomeniniam tiekėjui kūrimu. 

Energetikos ministerija tikina, kad siūlymas atidėti trečiąjį etapą buvo sukurtas remiantis esama rinkos situacija bei prognozėmis 2030 metams.  

„Į papildomą penkerių metų laikotarpį žiūrime kaip ir pereinamąjį, per kurį įvyks esminiai pokyčiai elektros rinkoje – Lietuva taps elektros eksportuotoja, išaugs konkurencija tarp elektros tiekėjų ir elektros gamintojų bei dar labiau išsivystys elektros rinka. Be to,  iki 2030 m. absoliuti dauguma vartotojų, įskaitant ir mažai suvartojančius, turės įdiegtus išmaniuosius elektros apskaitos prietaisus. Todėl elektros energijos vartotojai galės pilnai pasinaudoti konkurencinės rinkos privalumais, rinktis lanksčius tiekėjų planus ir optimizuoti savo išlaidas“, – teigia Energetikos ministerija.

Gali būti pažeisti tarptautiniai reikalavimai 

Visgi, pasak teisininkės R. Zaščiurinskaitės, stabdant liberalizavimo planus ir priėmus įstatymo pataisas Lietuva galimai nusižengtų ir tarptautiniams įsipareigojimams. Pažymima, kad už tokius pažeidimus valstybei gali būti skiriama bauda.  

„Reikėtų kalbėti net apie žalą Lietuvos, kaip valstybės, reputacijai ir Lietuvos atsakomybę. Konkrečiai būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių užtikrinant vartotojų apsaugą ir veiksmingą tiekėjų konkurenciją, pagrįstą rinkos veikimu“, – teigė pašnekovė. 

„Mano nuomone, reiktų atsakingai pasverti tokių pasiūlymų naudą su visuotine žala Lietuvos įvaizdžiui bei galinčia kilti teisine atsakomybe, investiciniais ginčais ir kitomis neigiamomis pasekmėmis“, – akcentuoja ji.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar iki 2030-ųjų leisti į visuomeninį tiekimą leisti grįžti visiems iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus elektros suvartojantiems bei socialiai pažeidžiamiems gyventojams, asmenims su negalia.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti diferencijuotą kainos tarifą atskirai smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams.

Į visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ kainodarą sugrįžti vartotojai galėtų jau nuo birželio 1 d., o skirtingas tarifas, planuojama, galėtų būti pradėtas taikyti nuo 2026-ųjų.

Skaičiuojama, kad pokyčiai į visuomeninį tiekimą per penkerius metus iš viso leistų grįžti apie 800 tūkst. vartotojų.

Tuo metu pagal dabartinę tvarką trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape esantys vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją turėtų pasirinkti iki šių metų gruodžio 31 d.