Mokytojai ir dėstytojai – viena iš nedaugelio profesijų, kurios atstovams priklauso prailgintos apmokamos atostogos. Dėl to ir jų darbdaviai turi papildomų išlaidų atostoginiams. Taigi neretai pasitaiko, kad kai kurie pedagogai ar dėstytojai vasarai atleidžiami, o nuo rugsėjo vėl priimami į darbą.
Ar tokia švietimo įstaigų praktika yra teisėta? Ar taip nėra tiesiog taupoma darbuotojų sąskaita?
Bando sutaupyti darbuotojų sąskaita
Visiems jau įprasta, kad pasibaigus mokinių ar studentų mokslo metams atostogauja ne tik jie, bet ir jų mokytojai bei dėstytojai. Nepaisant to, kad pastarieji nedirba, darbovietės vis tiek jiems moka algą.
Teisės aktai Lietuvoje numato, pedagogai (mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų, globos įstaigų ir kt.) bei mokslo darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas. Jos yra dvigubai ilgesnės nei įprastos kasmetinės atostogos.
Jei pedagogai dirba 5 darbo dienas per savaitę, jiems suteikiamos 40 darbo dienų atostogos, o dirbant 6 dienas – 48 darbo dienos. Jei savaitinis darbo dienų skaičius yra kitoks, atostogų trukmė proporcingai perskaičiuojama, bet vis tiek turi sudaryti 8 savaites.
Vis dėlto ne visos ugdymo įstaigos noriai moka atlyginimus už šį laikotarpį – kai kurios siekia optimizuoti biudžetą ir pasirenka kitokį kelią. Pavyzdžiui, vasaros pradžioje, kai kurie mokytojai ar dėstytojai būna atleidžiami, o rudenį vėl sugrąžinami į darbą.
Taip galima sutaupyti nemažai pinigų, kadangi visą vasarą nereikia mokėti algos.
Ragina netylėti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad visais atvejais darbo sutarties nutraukimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Jei kyla įtarimas, kad taip nėra, galima skųsti darbdavio sprendimą.
„Jeigu darbuotojas mano, kad yra atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą“, – komentavo inspekcija.
Darbo kodekse numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar dėl darbuotojo kaltės, šalių susitarimu ir kt.
VDI pabrėžia, kad kai sutartis yra nutraukiama be rimtų priežasčių, pavyzdžiui, abipusiu susitarimu ar darbuotojo išreikštu noru, darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi atitikti tikrąją darbuotojo valią.
„Svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi atitikti tikrąją darbuotojo valią, t. y. negalimas psichologinis darbuotojo spaudimas parašyti pareiškimą (prašymą) nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva arba sutikti su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“, – komentavo inspekcija.
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Todėl VDI pabrėžia, kad pasitaikius atvejui, kai darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrosios darbuotojo valios, darbuotojas taip pat turi teisę kreiptis į darbo ginčo komisiją ir inicijuoti darbo ginčą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pabrėžė, kad tais atvejais, kai su darbuotoju yra sudaryta terminuota sutartis, gali pasitaikyti atvejų, kad darbuotojas yra atleidžiamas vasarą ir rudenį vėl sugrįžta į darbą. Jeigu nepažeidžiamos Darbo kodekso nuostatos, tokia praktika galima ir švietimo įstaigose.
Visgi tiek VDI, tiek ŠMSM atkreipė dėmesį, kad net ir sudarant terminuotas sutartis yra nustatyti reikalavimai, kiek atleidimų darbdavys gali atlikti.
„Jeigu nutraukiamos terminuotos darbo sutartys, tokiu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad tokių sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus“, – nurodė VDI.
Be to, ŠMSM nurodė, kad švietimo įstaigose terminuotos sutartys dažniausiai yra sudaromos ne su mokytojais, o su kitais darbuotojais, nes nėra palankios nei mokytojams, nei darbdaviams.
„Terminuotos darbo sutartys su pedagoginiais darbuotojais būtų išimtis ir, esant dideliam pedagogų poreikiui, ji nebūtų parankios ne tik mokytojams, bet ir mokyklų administracijai.
Ministerija vienareikšmiškai pasisako už darbuotojui palankių darbo sąlygų sudarymą“, – pabrėžė ministerija.
Turi sumokėti kompensaciją
VDI atkreipia dėmesį, kad atleidimas darbdaviui nebūtinai reiškia pinigų sutaupymą, kadangi darbo santykių pasibaigimo atveju pastarasis darbuotojui turi sumokėti kompensaciją už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.
„Teisė gauti piniginę kompensaciją darbo santykių pasibaigimo atveju prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti“, – komentavo VDI.
VDI pažymėjo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas su minėtu apribojimu nustatyta tvarka ir terminais turi būti išmokama visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu pasibaigia darbo sutartis.
„Taigi, sukauptos kasmetinės atostogos arba gali būti išnaudojamos iki darbo santykių pasibaigimo šalių susitarimu, arba darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojui sumokama kompensacija“, – pabrėžė inspekcija.
Kiek tiksliai pasitaiko tokių atvejų – neaišku
„Sodros“ duomenys rodo, kad bendras apdraustųjų skaičius švietimo sektoriuje 2024 m. liepą buvo 128 797 žmonės, o rugsėjo mėn. – 133 684 žmonės.
Tai rodo, kad nuo rugsėjo, kai Lietuvoje prasideda mokslo metai, švietimo sektoriuje dirbo 4887 darbuotojais arba beveik 4 proc. daugiau, nei liepą.
Tuo metu pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų 2024 m. liepą buvo 24 tūkst., 2024 m. rugsėjį – 24,9 tūkst. T. y. rugsėjį mokyklose dirbo 900 mokytojų daugiau, nei liepą.
Visgi „Sodra“ pažymėjo, kad renka duomenis tik apie bendrą apdraustųjų asmenų skaičiaus pokytį pagal ekonominės veiklos rūšis, tačiau nenagrinėja informacijos apie konkrečių asmenų darbo santykių nutraukimą ar atnaujinimą.
Todėl šie duomenys nebūtinai reiškia, kad tiek pedagogų buvo atleisti vasaros metu, o rudenį vėl priimti į darbą, norint išvengti algų mokėjimo.
„Svarbu pažymėti, kad šie skaičiai neatspindi individualių darbo santykių pokyčių – tai yra atleidimų ir priėmimų tų pačių asmenų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad bendras apdraustųjų skaičius švietimo sektoriuje apima visus darbuotojus, dirbančius šiame sektoriuje – ne tik mokytojus ir dėstytojus“, – komentavo „Sodra“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
